Truputis istorijos
Jau 1844 m. Claude Bernard atliko pirmąją širdies kateterizavimo procedūrą įkišdamas kateterį į abu arklio skilvelius. Jis buvo pirmasis, moksliškai tyręs gyvos širdies fiziologiją ir paskatinęs šiuolaikinės intervencinės kardiologijos atsiradimą.
1929 m. Vokietijoje jaunas chirurgo asistentas Werner Forssmann tapo pirmuoju, įvedusiu kateterį į gyvo žmogaus širdį – savo paties širdį. Jis įstūmė kateterį į savo dešinįjį skilvelį operacinėje ir neišsitraukdamas kateterio nukeliavo į rentgeno skyrių kitame ligoninės aukšte, norėdamas įamžinti savo žygdarbį. Jo pastangos nebuvo paskatintos kolegų tuo metu, tačiau 1956 m. jam buvo suteikta medicinos Nobelio premija už invazinės kardiologijos pradėjimą.
Lietuvoje invazinę kardiologiją plėtojo dr. Eugenijus Kosinskas. Jo dėka nuo 1971 m. buvo atliekama selektyvioji koronarografija, Lietuvoje pradėjo veikti intrakardinių tyrimų kabinetai. Lietuvoje sergamumas išemine širdies liga yra didesnis nei daugelyje Europos šalių, todėl pastaraisiais metais mūsų šalyje atliekama vis daugiau intervencinės kardiologijos-angiologijos procedūrų.
Širdies vainikinių arterijų vaizdavimas rentgenu (koronarografija) tebėra pagrindinis vainikinių arterijų anatomijos nustatymo, ligų diagnozavimo bei gydymo parinkimo metodas.
1929 m. Vokietijoje jaunas chirurgo asistentas Werner Forssmann tapo pirmuoju, įvedusiu kateterį į gyvo žmogaus širdį – savo paties širdį. Jis įstūmė kateterį į savo dešinįjį skilvelį operacinėje ir neišsitraukdamas kateterio nukeliavo į rentgeno skyrių kitame ligoninės aukšte, norėdamas įamžinti savo žygdarbį. Jo pastangos nebuvo paskatintos kolegų tuo metu, tačiau 1956 m. jam buvo suteikta medicinos Nobelio premija už invazinės kardiologijos pradėjimą.
Lietuvoje invazinę kardiologiją plėtojo dr. Eugenijus Kosinskas. Jo dėka nuo 1971 m. buvo atliekama selektyvioji koronarografija, Lietuvoje pradėjo veikti intrakardinių tyrimų kabinetai. Lietuvoje sergamumas išemine širdies liga yra didesnis nei daugelyje Europos šalių, todėl pastaraisiais metais mūsų šalyje atliekama vis daugiau intervencinės kardiologijos-angiologijos procedūrų.
Širdies vainikinių arterijų vaizdavimas rentgenu (koronarografija) tebėra pagrindinis vainikinių arterijų anatomijos nustatymo, ligų diagnozavimo bei gydymo parinkimo metodas.
Kada ir kodėl siūloma atlikti koronarografiją?
Širdies kateterizavimas ir angiografija atliekami daugybės ligų diagnozavimui bei gydymo taktikos parinkimui. Kaip ir kiekviena invazinė procedūra, ši irgi gali būti susijusi su svarbiomis komplikacijomis. Jei Jūsų kardiologas rekomenduoja Jums atlikti koronarografiją jis tą daro kruopščiai pasvėręs galimą naudą bei riziką Jūsų sveikatai.
Dažniausi koronarografijos atlikimo tikslai:
• Vainikinių kraujagyslių ligos sunkumui įvertinti ir širdies skilvelių funkcijai įvertinti.
• Įvairių širdies vožtuvų ir raumens ligų sunkumui įvertinti siekiant parinkti tinkamą chirurginį gydymą.
• Norint patvirtinti ir papildyti neinvazinių tyrimų duomenis
• Norint patvirtinti diagnozę pacientams, kurių kiti širdies ligos simptomai yra klaidinantys.
Vienintelė situacija, kuomet koronarografijos nieku gyvu negalima atlikti yra paciento nesutikimas procedūrai. Žinoma, potencialios naudos ir rizikos santykis visada kruopščiai įvertinamas ir kai kuriais atvejais koronarografiją yra rekomenduojama atidėti arba jos visai neatlikti. Žemiau išvardintos būklės ir ligos, apie kurias privalote pranešti savo kardiologui prieš koronarografiją, nes jos padidina komplikacijų pavojų:
• Arterinio kraujo spaudimo padidėjimas
• Širdies ritmo sutrikimai
• Galvos smegenų insultas ir priešinsultinės būklės
• Mažakraujystė
• Kraujavimas iš virškinamojo trakto, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė
• Alergija radiokontrastiniam preparatui (ypač jodui) ir kitiems vaistams
• Inkstų funkcijos nepakankamumas
• Širdies nepakankamumas (kai dėl dusulio negalite gulėti be pagalvės)
• Infekcinė liga ar karščiavimas dėl kitos priežasties
• Kraujo mikroelementų disbalansas (pvz., kalio sumažėjimas)
• Stiprus kraujo krešėjimo sutrikimas
• Jei vartojate krešumą mažinančius vaistus
• Jei sergate cukriniu diabetu
• Jei turėjote opų dėl galūnių kraujotakos nepakankamumo ar kitų priežasčių
Dauguma šių rizikos faktorių gali būti pašalinti prieš procedūrą ir taip sumažinta jos rizika.
Dažniausi koronarografijos atlikimo tikslai:
• Vainikinių kraujagyslių ligos sunkumui įvertinti ir širdies skilvelių funkcijai įvertinti.
• Įvairių širdies vožtuvų ir raumens ligų sunkumui įvertinti siekiant parinkti tinkamą chirurginį gydymą.
• Norint patvirtinti ir papildyti neinvazinių tyrimų duomenis
• Norint patvirtinti diagnozę pacientams, kurių kiti širdies ligos simptomai yra klaidinantys.
Vienintelė situacija, kuomet koronarografijos nieku gyvu negalima atlikti yra paciento nesutikimas procedūrai. Žinoma, potencialios naudos ir rizikos santykis visada kruopščiai įvertinamas ir kai kuriais atvejais koronarografiją yra rekomenduojama atidėti arba jos visai neatlikti. Žemiau išvardintos būklės ir ligos, apie kurias privalote pranešti savo kardiologui prieš koronarografiją, nes jos padidina komplikacijų pavojų:
• Arterinio kraujo spaudimo padidėjimas
• Širdies ritmo sutrikimai
• Galvos smegenų insultas ir priešinsultinės būklės
• Mažakraujystė
• Kraujavimas iš virškinamojo trakto, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė
• Alergija radiokontrastiniam preparatui (ypač jodui) ir kitiems vaistams
• Inkstų funkcijos nepakankamumas
• Širdies nepakankamumas (kai dėl dusulio negalite gulėti be pagalvės)
• Infekcinė liga ar karščiavimas dėl kitos priežasties
• Kraujo mikroelementų disbalansas (pvz., kalio sumažėjimas)
• Stiprus kraujo krešėjimo sutrikimas
• Jei vartojate krešumą mažinančius vaistus
• Jei sergate cukriniu diabetu
• Jei turėjote opų dėl galūnių kraujotakos nepakankamumo ar kitų priežasčių
Dauguma šių rizikos faktorių gali būti pašalinti prieš procedūrą ir taip sumažinta jos rizika.
Kaip pasiruošti koronarografijai?
Su savo kardiologu aptarkite procedūros riziką ir naudą. Užduokite jam visus turimus klausimus ir papasakokite apie visas būkles ir ligas, kurios, Jūsų nuomone, gali turėti reikšmės atliekant procedūrą.
Ne daugiau kaip 1 savaitę iki procedūros Jums turi būti atlikti reikiami tyrimai. Be šešių svarbiausių tyrimų Jums numatyta procedūra gali būti atidėta neribotam laikui.
Būtini tyrimai prieš koronarografiją:
• Bendras kraujo tyrimas
• Kraujo grupės (ABO ir Rh) nustatymas
• Kraujo krešumo tyrimas (SPA ir INR)
• Inkstų funkcijos tyrimas (kreatininas)
Ne daugiau kaip 1 savaitę iki procedūros Jums turi būti atlikti reikiami tyrimai. Be šešių svarbiausių tyrimų Jums numatyta procedūra gali būti atidėta neribotam laikui.
Būtini tyrimai prieš koronarografiją:
• Bendras kraujo tyrimas
• Kraujo grupės (ABO ir Rh) nustatymas
• Kraujo krešumo tyrimas (SPA ir INR)
• Inkstų funkcijos tyrimas (kreatininas)
• Kalio kiekio kraujyje tyrimas
• Gliukozės tyrimas
• Elektrokardiograma
• Echokardiograma
Taip pat, priklausomai nuo Jūsų sveikatos būklės, Jums gali būti rekomenduota atlikti vieną ar kelis iš šių tyrimų:
• Krūtinės ląstos rentgenograma – ypač jei sergate plaučių ligomis
• Cholesterolio kiekio kraujyje nustatymas ir lipidograma – ypač jei seniai sergate širdies liga ir turite viršsvorio
• Gliukozės kiekis kraujyje ir glikuotas hemoglobinas – ypač jei sergate cukriniu diabetu ar blogai toleruojate gliukozę
• Ezofagogastroduodenoskopija – ypač jei sergate skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige
• Jums gali būti rekomenduoti ir kiti tyrimai
Jei turite negalią, alergiją, specifinių valgymo ar patogumo poreikių, praneškite apie juos Jus registruojančiam vadybininkui – mes siekiame, kad Jūsų viešnagė mūsų klinikoje būtų kiek galima malonesnė.
• Echokardiograma
Taip pat, priklausomai nuo Jūsų sveikatos būklės, Jums gali būti rekomenduota atlikti vieną ar kelis iš šių tyrimų:
• Krūtinės ląstos rentgenograma – ypač jei sergate plaučių ligomis
• Cholesterolio kiekio kraujyje nustatymas ir lipidograma – ypač jei seniai sergate širdies liga ir turite viršsvorio
• Gliukozės kiekis kraujyje ir glikuotas hemoglobinas – ypač jei sergate cukriniu diabetu ar blogai toleruojate gliukozę
• Ezofagogastroduodenoskopija – ypač jei sergate skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige
• Jums gali būti rekomenduoti ir kiti tyrimai
Jei turite negalią, alergiją, specifinių valgymo ar patogumo poreikių, praneškite apie juos Jus registruojančiam vadybininkui – mes siekiame, kad Jūsų viešnagė mūsų klinikoje būtų kiek galima malonesnė.
Koronarografijos diena
Atvykdami atlikti koronarografijos Jūs turite būti bent 6 valandas nieko nevalgę.
Atvykdami į UAB "Kardiolita" Jūs turite su savimi turėti:
• Gydytojo siuntimą koronarografijai atlikti
• Informaciją apie prieš procedūrą Jums atliktus tyrimus ir jų rezultatus
• Asmens dokumentą
• Jūsų socialinį draustumą patvirtinantį dokumentą
• Šlepetes, aprangą (sportinį kostiumą/ chalatą), asmens higienos priemones (rankšluosčiai duodami stacionare)
Atvykti į UAB "Kardiolita" Jūs turite kuo punktualiau. Jei atvyksite pernelyg anksti, Jums gali būti neparuošta palata. Jei atvyksite vėluodami ir pasirodys, kad Jus reikia papildomai paruošti procedūrai, koronarografija gali būti atidėta.
Palatoje Jus apžiūrės procedūrą atliksiantis gydytojas, įvertins Jūsų būklę bei tyrimų rezultatus. Esant reikalui, Jums gali būti pasiūlyta atlikti kai kuriuos papildomus tyrimus (už juos mokama atskirai). Esant reikalui, Jums gali būti paskirti medikamentai procedūros rizikai sumažintii. Jei bijote procedūros ar labai nerimaujate – pasakykite apie tai gydytojui.
Prieš procedūrą Jums bus nuskustos kirkšnys, nes būtent per šią vietą įeinama į magistralines arterijas. Į Kateterių laboratoriją Jus nuveš su lova. Koronarografija, jei neiškils nenumatytų aplinkybių, Jums bus atlikta tą pačią dieną, kai atvyksite į ligoninę, maždaug po 2-6 valandų po jūsų atvykimo.
Atvykdami į UAB "Kardiolita" Jūs turite su savimi turėti:
• Gydytojo siuntimą koronarografijai atlikti
• Informaciją apie prieš procedūrą Jums atliktus tyrimus ir jų rezultatus
• Asmens dokumentą
• Jūsų socialinį draustumą patvirtinantį dokumentą
• Šlepetes, aprangą (sportinį kostiumą/ chalatą), asmens higienos priemones (rankšluosčiai duodami stacionare)
Atvykti į UAB "Kardiolita" Jūs turite kuo punktualiau. Jei atvyksite pernelyg anksti, Jums gali būti neparuošta palata. Jei atvyksite vėluodami ir pasirodys, kad Jus reikia papildomai paruošti procedūrai, koronarografija gali būti atidėta.
Palatoje Jus apžiūrės procedūrą atliksiantis gydytojas, įvertins Jūsų būklę bei tyrimų rezultatus. Esant reikalui, Jums gali būti pasiūlyta atlikti kai kuriuos papildomus tyrimus (už juos mokama atskirai). Esant reikalui, Jums gali būti paskirti medikamentai procedūros rizikai sumažintii. Jei bijote procedūros ar labai nerimaujate – pasakykite apie tai gydytojui.
Prieš procedūrą Jums bus nuskustos kirkšnys, nes būtent per šią vietą įeinama į magistralines arterijas. Į Kateterių laboratoriją Jus nuveš su lova. Koronarografija, jei neiškils nenumatytų aplinkybių, Jums bus atlikta tą pačią dieną, kai atvyksite į ligoninę, maždaug po 2-6 valandų po jūsų atvykimo.
Procedūros atlikimas
Koronarografijos atliekamos specialioje kateterių laboratorijoje, kurioje yra pati moderniausia specialiai širdies kateterizavimui skirta rentgeno įranga. Kateterių laboratorijoje laikomasi tokių pačių švaros ir sterilumo reikalavimų kaip ir visose operacinėse.
Koronarografijos procedūra atliekama per žasto arba šlaunies (dažniausiai) arteriją. Vienoje iš šių vietų (dezinfekavus ir nuskausminus) įstumiamas specialus kateteris (zondas), kuris arterijų spindžiu nukeliauja iki Jūsų širdies. Pro kateterį suleidžiama kontrastinės medžiagos ir specialaus rentgeno pagalba apžiūrimos reikiamos vietos, išmatuojami kraujo tėkmės parametrai tose vietose. Ištraukus kateterį ant žaizdelės dedamas spaudžiamasis tvarstis, kuris turi būti laikomas 2-6 val. Dėl to po procedūros Jums reiks kurį laiką pagulėti.
Priklausomai nuo Jūsų ligos pobūdžio ir sunkumo, koronarografijos procedūra gali trukti nuo 30 minučių iki 2 val. Ilgose ir sudėtingose procedūrose tenka panaudoti kelis (daugiau nei 2) širdies kateterius ir daug rentgeno kontrastinės medžiagos.
Koronarografijos procedūra atliekama per žasto arba šlaunies (dažniausiai) arteriją. Vienoje iš šių vietų (dezinfekavus ir nuskausminus) įstumiamas specialus kateteris (zondas), kuris arterijų spindžiu nukeliauja iki Jūsų širdies. Pro kateterį suleidžiama kontrastinės medžiagos ir specialaus rentgeno pagalba apžiūrimos reikiamos vietos, išmatuojami kraujo tėkmės parametrai tose vietose. Ištraukus kateterį ant žaizdelės dedamas spaudžiamasis tvarstis, kuris turi būti laikomas 2-6 val. Dėl to po procedūros Jums reiks kurį laiką pagulėti.
Priklausomai nuo Jūsų ligos pobūdžio ir sunkumo, koronarografijos procedūra gali trukti nuo 30 minučių iki 2 val. Ilgose ir sudėtingose procedūrose tenka panaudoti kelis (daugiau nei 2) širdies kateterius ir daug rentgeno kontrastinės medžiagos.
Po procedūros
Po procedūros Jums reikės 2-6 valandas pagulėti su spaudžiamuoju tvarsčiu. Tai leidžia išvengti ir sumažinti kraujavimą kateterio įvedimo vietoje, todėl būkite kantrūs.
Tą pačią dieną po procedūros arba kitos dienos ryte Jus aplankys gydytojas kardiologas, supažindins su procedūros rezultatais ir pasiūlys tolimesnio gydymo planą. Jei nuspręsite toliau gydytis Kardiolitoje, Jums reikės pasirašyti sutartį dėl papildomų paslaugų. Jei koronarografija yra vienintelis jūsų tikslas šiuo metu, Jūs būsite išrašyta(s) namo iki 11 valandos ryto pirmąją dieną po procedūros. Pasirūpinkite, kad artimieji Jus parvežtų namo. Jei pageidausite, tokią paslaugą Jums organizuoti gali ir Jus prižiūrintis vadybininkas.
Jei koronarografijos metu išaiškės, kad Jums reikia atlikti vainikinių arterijų angioplastikos ir stentavimo (vieno stento) procedūrą ar kardiochirurginę operaciją mūsų klinikoje, vadybininkas paruoš papildomus dokumentus, reikalingus šioms procedūroms.
Mūsų klinikoje pacientai nuo pat atvykimo momento iki išvykimo namo yra globojami jam priskirto vadybininko, kuris rūpinasi paciento poreikiais.
Tą pačią dieną po procedūros arba kitos dienos ryte Jus aplankys gydytojas kardiologas, supažindins su procedūros rezultatais ir pasiūlys tolimesnio gydymo planą. Jei nuspręsite toliau gydytis Kardiolitoje, Jums reikės pasirašyti sutartį dėl papildomų paslaugų. Jei koronarografija yra vienintelis jūsų tikslas šiuo metu, Jūs būsite išrašyta(s) namo iki 11 valandos ryto pirmąją dieną po procedūros. Pasirūpinkite, kad artimieji Jus parvežtų namo. Jei pageidausite, tokią paslaugą Jums organizuoti gali ir Jus prižiūrintis vadybininkas.
Jei koronarografijos metu išaiškės, kad Jums reikia atlikti vainikinių arterijų angioplastikos ir stentavimo (vieno stento) procedūrą ar kardiochirurginę operaciją mūsų klinikoje, vadybininkas paruoš papildomus dokumentus, reikalingus šioms procedūroms.
Mūsų klinikoje pacientai nuo pat atvykimo momento iki išvykimo namo yra globojami jam priskirto vadybininko, kuris rūpinasi paciento poreikiais.
„Kardiolitoje“ naujausios kartos angiografu „Philips“ širdies kraujagyslių tyrimas (koronarografija) atliekamas nemokamai.
Registracija ir išsamesnė informacija tel. (8 5) 2390 506, 2390 500 arba mob. tel. 8 687 29795 darbo dienomis 7.30-19.00 val.
