„Kardiolitos“ modernioje laboratorijoje atliekami šie laboratoriniai tyrimai:
- Alergijos (alergenų nustatymo) tyrimai
- Bendrieji tyrimai - tai vieni pagrindinių tyrimų, dažniausiai skiriami pirmieji ir yra atspirties taškas tolesniems tyrimams. Jie reikalingi ne tik ligų diagnostikai, bet ir profilaktikai.
- Biocheminiai tyrimai - tai kraujo serumo arba kraujo plazmos cheminės sudėties tyrimai. Jie atspindi ne tik medžiagų apykaitą organizme, bet ir parodo daugelio organų bei sistemų veiklą (pvz. kepenų, kasos fermentai, inkstų funkcijos rodikliai ir kt.)
- Citologiniai tyrimai - tai tyrimai, kurių metu tiriamos organizmo audinių ląstelės. Ląstelės paimamos įvairių organų punkcijų metu arba ginekologinės, urologinės apžiūros metu. Skystų terpių metodikos leidžia gydytojui tinkamai apžiūrėti ir įvertinti pavienes ląsteles. Dažniausiai šie tyrimai naudojami vėžinėms ląstelėms nustatyti.
- Histologiniai tyrimai. Kiekvienas iš organizmo pašalintas audinio gabalėlis, organo dalis ar organas privalo būti ištirtas histologiškai. Tai reiškia, kad gydytojas apžiūri pašalintus audinius, ištiria mikroskopu. Tokiu būdu šie tyrimai leidžia nustatyti galutinę diagnozę pacientui. Taip pat histologiniai tyrimai naudojami vėžinėms ligoms nustatyti.
- Imunofermentiniai tyrimai. Viena didžiausių tyrimų grupių, taip pavadinta pagal tyrimų atlikimo metodiką. Šiai grupei priskiriami skydliaukės, lytinių ir kitų hormonų tyrimai, vėžiniai, kaulų žymenys. Infekciniais žymenimis nustatoma žmogaus imuninės sistemos reakcija į infekcijos sukelėją. Priklausomai nuo imuninio baltymo (imunoglobulino) rūšies galima spręsti apie infekcijos trukmę ir imuniteto susidarymą.
- Infekcijų sukėlėjų nustatymas polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodu. Vieni tiksliausių šiuo metu esančių tyrimų. Nuo infekcinių žymenų tyrimų, nustatomų imunofermentiniais metodais, šie tyrimai skiriasi tuo, kad jų metu specialiais analizatoriais randama paties infekcijos sukėlėjo DNR (arba RNR), o ne žmogaus imuninės sistemos reakcija į sukėlėją. Dažniausiai šia tyrimo metodika nustatomi lytiniu keliu plintantys infekcijų sukėlėjai.
- Kraujo krešėjimo rodikliai. Šie tyrimai parodo, ar geba žmogaus kraujas sukrešėti ir kaip greitai šis procesas įvyksta. Labai svarbūs tyrimai sprendžiant, ar operacija bus sėkminga, vartojant kraujo krešėjimą veikiančius vaistus.
- Mikrobiologiniai tyrimai. Sergant įvairiomis infekcinėmis ligomis ir norint nustatyti tikslų sukėlėją bei skirti tinkamiausią antibiotiką, turintį mažiausią šalutinį poveikį, dažnai skiriamas taip vadinamas pasėlis (arba mikrobiologinis tyrimas). Jo metu iš pūlių, skreplių, nosiaryklės ir kitų išskyrų paimamas mėginys ir "pasėjamas" specialioje terpėje, kuri skatina mikroorganizmų augimą. Vėliau mikroorganizmai tiriami mikroskopu, stebima jų reakcija į skirtingus antibiotikus.
Turint gydytojo siuntimą, bazinę tyrimų kainą apmoka teritorinės ligonių kasos.
Registracija ir išsamesnė informacija tel. (8 5) 2 390 500, 2390 559 darbo dienomis 7.30-20.00 val.
