Straipsniai

Klausą silpnina triukšmas, vaistai ir ausų krapštukai
- 2014.10.17 -

Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja otorinolaringologė Elena Gruodienė pasakojo, dėl kokių priežasčių silpsta klausa, ir ką daryti, kad taip neatsitiktų.

Kas mums trukdo kvėpuoti
- 2014.10.14 -

Kas apsunkina kvėpavimą pro nosį?  Ar vien tik sloga, o gal yra ir kitų priežasčių? Kada reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytojus? Apie tai papasakojo privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja otorinolaringologė Elena Gruodienė.

Ką daryti, kad išsiplėtusios venos nedarkytų kojų grožio?
- 2014.09.23 -

Dažnas mėšlungis, blauzdų niežulys ar kojų tinimas gali būti ligos pranašai. Šie simptomai būdingi žmonėms, sergantiems kojų venų varikoze. Tokių žmonių blauzdos dėl sutrikusios kraujotakos ir išsiplėtusių venų dažnai atrodo tarsi nusėtos mėlynėmis.

Nuo nugaros skausmų išvaduoja ne įtvarai, o mankšta
- 2014.05.23 -

Nugaros skausmas yra vienas iš dažniausių susirgimų išsivysčiusiose šalyse. Bent kartą gyvenime nugarą skaudėjo aštuoniems iš dešimties žmonių.
Apie tai, kas lemia nugaros skausmus, kaip juos gydyti, o svarbiausia – kaip jų nepatirti, pasakojo privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja neurologė Jurgita Vainauskienė.

Galvos svaigimas – negalavimas, kurį reikia gydyti

- 2012.10.24 -

Kai svaigsta galva, esame linkę prisėsti, palaukti, kol praeis, ir pamiršti pasitaikiusį negalavimą. Vis dėlto tai yra rimta problema, galinti rodyti sudėtingą ligą. Dėl šios priežasties į periodiškai jaučiamą galvos svaigimą nereikėtų numoti ranka – šių dienų medicina yra pajėgi ištirti negalavimo priežastį ir ją gydyti.

Į klausimus apie galvos svaigimo priežastis ir gydymo būdus atsako dr. Kristina Ryliškienė, privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja neurologė.

Kokios yra galvos svaigimo priežastys?

Šio negalavimo priežasčių yra labai daug. Tiesa, dažniausiai pasitaiko periferinės galvos svaigimo priežastys, atsirandančios dėl periferinės vestibulinės sistemos ir vidinės ausies pažeidimo. Daugiausiai iš šių ligų pasitaiko gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas, vestibulinis neuritas, Meniere liga. Antra pagal dažnumą svaigimo priežasčių grupė – galvos smegenų ligos: migrena, epilepsija, išsėtinė sklerozė. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimas yra nedažna svaigimo priežastis, bet pavojinga. Dažniausiai toks svaigimas nėra vienintelis ligonio nusiskundimas, jį lydi ir kiti simptomai: rankų, kojų silpnumas, aptirpimas, veido asimetrija, kalbos, rijimo sutrikimas, dvejinimasis, stiprūs galvos skausmai. Pajutus šiuos negalavimus būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.

Trečiojo pagal dažnį psichogeninio galvos svaigimo metu, išprovokuoto emocinės įtampos, nuovargio, jaučiamas apkvaitimas, nestabilumas, baimė nukristi. Ši svaigimo rūšis neretai kyla stereotipinėse situacijose: prekybos centruose, vairuojant ir panašiai.

Be to, galvos svaigimas gali būti ženklas, kad sergate kvėpavimo, širdies nepakankamumu, jums padidėjęs kraujospūdis, išsivysčiusi mažakraujystė ar pasireškia nepageidaujamas vaistų, vartojamų nuo kitų ligų, poveikis.

Kada reikėtų kreiptis į medikus?

Pacientai dažniausiai skubiai kreipiasi dėl labai stipraus svaigimo ir pusiausvyros sutrikimo arba dėl silpnesnio, bet ilgai trunkančio, dažnai pasikartojančio galvos svaigimo. Poliklinikoje svaigimą patiriančius pacientus apžiūri šeimos gydytojas, vėliau pagal įtariamą svaigimo priežastį ligonį konsultuoja reikiamos srities specialistas.

Kaip tiriamos galvos svaigimo priežastys?

Visų pirma, būtina įvertinti ligonio nusiskundimus: klausiama, kaip svaigsta, ar svaigstant galvai darosi sunku stovėti, eiti, ar sukasi kambarys, yra alpimo jausmas, kiek laiko trunka svaigimas, kas jį provokuoja, kaip dažnai šis jausmas kartojasi, ir t.t. Apžiūros metu vertinami akių obuolių judesiai, paciento pusiausvyra, koordinacija.

Viena patikimiausių priemonių išsiaiškinti galvos svaigimo priežastį – tyrimas videonistagmometru. Tokio tyrimo metu įvertinami nevalingi akių obuolių judesiai, vadinami nistagmu, leidžia tiksliau nustatyti svaigimo priežastį, surasti periferinės vestibulinės sistemos (vidinės ausies labirinto ar vestibulinio nervo) pažeidimą ir jo pusę.

Kaip atliekamas tyrimas videonistagmometru?

Pacientas yra paguldomas, jo galva pakeliama 30 laipsnių kampu, ant akių uždedami specialūs akiniai su infraraudonųjų spindulių kamera. Tuomet visiškoje tamsoje paciento akis yra apšviečiama infraraudonaisiais spinduliais. Spinduliais apšviesta akis yra filmuojama, o vaizdas perduodamas tiesiai į monitorių. Akių judesiams sukelti ištyrimui naudojama kolorinė stimuliacija, t. y. tam tikrą laiką į paciento ausies landą pučiamas šilto ar šalto oro srautas, kuris išprovokuoja nistagmą, t. y. sukelia akių judesius. Nustojus pūsti orą, tam tikrą nustatytą laiką tiriami akių judesiai. Akių judesiai būna paverčiami skaitmeniniais signalais, apdorojami specialiomis kompiuterinėmis programomis ir pateikiami kaip standartizuoti grafikai, kuriuos vėliau analizuoja gydytojas.

Ar įmanoma galvos svaigimą gydyti vaistais?

Svaigimą vaistais – vestibulosupresantais – slopinti reikėtų tik labai staigaus ir stipraus svaigimo metu. Tokie vaistai neturėtų būti vartojami ilgiau nei 3-5 dienas. Kadangi svaigimą sukeliančios priežastys yra labai įvairios, tam tikrais atvejais galvos svaigimas mažinamas pusiausvyros nervo kraujotaką gerinančiais ar paburkimą mažinančiais vaistais, vestibulinės migrenos atveju – migrenos dažnį retinančiais vaistais, gerybinio paroksizminio svaigimo metu – specialiais pratimais.


Pasitaiko atvejų, kai galvos svaigimą gydant vyresniems žmonėms, jau vartojantiems labai daug skirtingų vaistų, padeda ne naujų vaistų skyrimas, o nereikalingų atsisakymas. Dėl šios priežasties imtis savarankiško galvos svaigimo gydymo ir pačiam rinktis vaistų nereikėtų – geriausią gydymo būdą po nusiskundimų įvertinimo, apžiūros ir atliktų tyrimų gali rekomenduoti gydytojas.

Ką daryti tuo metu, kai pradeda svaigti galva?

Pajutus ūminį galvos svaigimą reikėtų ieškoti ramybės. Jei galvos svaigimas – lėtinis, rekomenduojama speciali mankšta, kurios metu saugiai atliekami pratimai, kurie provokuoja svaigimą - taip vienos pažeistos vestibulinės sistemos dalies funkcijas perima kitos. Vis dėlto geriausiai patarti, kaip gydyti svaigimą, gali gydytojai, todėl jei svaigimas yra labai stiprus ar kartojasi, reikalinga gydytojo konsultacija.

„Kardiolitos“ poliklinikoje videonistagmometrijos tyrimus atlieka gydytoja otorinolaringologė Violeta Vaivockaitė.
Tyrimai atliekami naujausios kartos videonistagmometrijos aparatu VN415 – aparatas pasižymi ypač jautria kamera, kuria užfiksuojamas kiekvienas akies vyzdžio judesys, todėl gaunami itin tikslūs tyrimo rezultatai.

Plačiau apie tyrimą