Paieška pagal abėcėlę

  • A
  • Ą
  • B
  • C
  • Č
  • D
  • E
  • Ė
  • Ę
  • F
  • G
  • H
  • I
  • Į
  • Y
  • J
  • K
  • L
  • M
  • N
  • O
  • P
  • R
  • S
  • Š
  • T
  • U
  • Ū
  • Ų
  • V
  • Z
  • Ž

Pilvo sienos išvarža

Pilvo sienos išvarža – tai pilvaplėvės ir pilvo ertmėje esančių organų (taukinės, žarnų) išsiveržimas į poodį pro pilvo sienoje esančias silpnas vietas (raumenų tarpus ir kanalus). Pilvo sienos išvaržos gali atsirasti skirtingose vietose. Dažniausios vietos yra kirkšnies sritis (kirkšninės ir šlauninės išvaržos), bambos sritis (bambinės ir paraumbilikalinės išvaržos) ir pilvo sienos pjūvio sritis (pooperacinės išvaržos). Esant išvaržai, pilvo sienoje atsiranda iškilimas, „guzas“. Jis ligoniui gulint gali išnykti savaime arba jį nesunku ranka grąžinti į pilvo ertmę. Atsistojus ar pakosėjus guzas vėl iššoka. Pacientas toje vietoje gali jausti maudžiantį skausmą, tempimą, ypač fizinio krūvio metu ar ilgiau pavaikščiojus. Laikui bėgant guzas didėja. Išvarža gali įstrigti. Tuomet pacientas pajunta staigų stiprų skausmą, guzas tampa kietas, nebegrįžta į pilvo ertmę.
Išvaržai diagnozuoti dažniausiai nereikia specialių tyrimų, užtenka atidžios gydytojo chirurgo apžiūros. Kartais tenka atlikti ultragarsinį pilvo sienos tyrimą arba kompiuterinę tomografiją.
Išvaržos gydomos tik operaciniu būdu. Operaciją galima atlikti tiek vietinėje, tiek bendrinėje nejautroje. Operuoti galima susiuvant savus audinius arba naudojant specialius sintetinius tinklelius, tradiciniu būdu atliekant pjūvį arba laparoskopu. Komplikacijos po išvaržų operacijų yra retos.