Iš viso rezultatų:
Pagrindinis
Vilnius

Ar dietologai valgo greitą maistą?

Koks vakarėlis be picos? Kur geriausia vieta susitikti su draugais? Hamburgerinėje! Paragaukime dar kartą kartu populiariausių patiekalų ir panagrinėkime, kokios „naudos“ ir kiek gavome iš tokios pramogos ir ką apie tai mano dietologai.

Koks vakarėlis be picos? Kur geriausia vieta susitikti su draugais? Hamburgerinėje! Kas smagiausia kelionėje? Sustojimas degalinėje, nusipirkti hot-dogą! Ir taip norėtųsi kasdien?!

Na va, sakysite, ir vėl, kiek galima kalbėti apie tą greitą maistą? Bet visgi paragaukime dar kartą kartu populiariausių patiekalų ir panagrinėkime, kokios „naudos“ ir kiek gavome iš tokios pramogos ir ką apie tai mano dietologai. Galite nustebti.

Taigi, valgome „fast-food“ – greitą maistą. Iš ko susideda ir ką mums duoda populiariausieji?
HOT – DOG (viena dešrelė bandelėje) – pusė dienos normos visokių nmums beveik nereikalingų dalykų ir, dėmesio, lieknėjančioms: beveik 20% dienos kalorijų!

Tipiškame „hot doge“ su bandele yra beveik pusė rekomenduojamos dienos normos (RDN), tiksliau: 45% kenksmingų (sočiųjų) riebalų, daugiau kaip trečdalis RDN (38%) druskos, o taip pat: 19% RDN kalorijų, 13% RDN cholesterolio, 24% RDN riebalų, 15% RDN angliavandenių, 1,5 g trans-riebalų, kitaip sakant, ypač žalingų mūsų organizmui „riebalų žudikų“, kurie susidaro jų kietinimo metu. Tai vyksta keletą valandų 150-240 laipsnių temperatūroje kaitinant augalinį aliejų. Yra įrodyta, jog trans-riebalai sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, skatina antrojo tipo diabetą bei nutukimą. Jie ne tik didina blogojo mažo tankio cholesterolio kiekį, bet ir tuo pačiu mažina gerojo didelio tankio cholesterolio kiekį.

Dešrelėje dažniausiai yra daug daugiau druskos ir krakmolo, nei mėsos. O skonį, spalvą ir konsistenciją jai suteikia maistinė chemija. Fosfatai, sulaikydami vandenį, npadidina dešrelės apimtis. O konservantų „dėka“ ją galima ilgiau laikyti. Dešrelė ruošiama ant grilio, vadinasi, joje atsiranda ir kancerogenų.
Bandelė, beveik visada, kepama iš pačių nenaudingiausių miltų ir turi ne mažiau cheminių maisto priedų nei hamburgerio bandelė. Majonezas ir pomidorų padažas taip pat patys pigiausi, turintys aibę maisto priedų ir minimumą pomidorų. Lavašas, žinoma, geriau, bet ypatingai situacijos nekeičia.

Pica PAPPERONI (1/4 picos, 180 g) – blogybių ne mažiau nei hot-doge, kalorijų dar daugiau!
Suvalgę tokią picą, jūs sunaudosite beveik pusę savo dienai leistino druskos (RDN 47%) ir kenksmingų (sočiųjų) riebalų (RDN 46%) kiekio, tai bus trečdalis dienai skirto (RDN 35%) cholesterolio ir riebalų (RDN 31%), ketvirtis kalorijų (RDN 24%).
Teisingai paruošta pica, kurioje naudotas geras sūris ir daržovės, gali būti tikrai naudingas ir skanus produktas. Bet greito maisto gamyboje dažniausiai naudojami pigiausi nkomponentai ir daug maisto priedų, kurie paverčia produktą nenaudingu.

Picos pagrindas (duona): balinti miltai, cukrus, sojos ar medvilnės aliejus, konservantas kalio sorbatas. Tokiai picai skirtame sūryje gali būti modifikuoto krakmolo ir konservantų.Maisto priedų taip pat nemažai yra ir įdare PAPPERONI picai: natrio nitrito, aromato, skonio stipriklių ir pan.

Didelis HAMBURGERIS – jei po picos ir hot-dogo dar suvalgysite ir šitą, rytoj turėtumėte gerti tik vandenį!
Suvalgę vieną didelį mėsainį „suvalgysite“ pusę dienos normos druskos ir kenksmingų (sočiųjų) riebalų. Jame yra 46% (!) RDN druskos ir 45% (!) sočiųjų riebalų. Be to, ten dar daug kitų nereikalingų medžiagų: 25% RDN kalorijų ir cholesterolio, 37% RDN riebalų, 15% RDN angliavandenių, beveik 2 gabaliukai cukraus, 1,5 g trans-riebalų. Kotletukas paruoštas ant grilio, aišku, jau turi kancerogenų. Mėsoje maisto priedų nėra, o štai bandelėje ir padaže – aibė priedų ir kitų nnenaudingų medžiagų. Bandelė: balinti kviečių miltai, sojos aliejus su trans-riebalais, sulfatas, kalcio karbonatas ir silikatas, sojų miltai, emulgatoriai, tešlos kėlėjai, konservantas kalcio propionatas. Padažas: sojų aliejus, daug fruktozės turintis sirupas, cukrus, alginato propilenglikolis, konservantai...

Vištienos sparneliai (3 vnt. 150 g). Visokio niekalo gausite garantuotai, bet ar ten yra vištienos?
Kai tie trys sparneliai atsidurs pilve, ten paklius ir trečdalis dienos cholesterolio normos, 45% riebalų, 40% druskos. Be to jūs prarysite 24% RDN kalorijų ir 18% sočiųjų riebalų. Be to dar gausite ir kancerogeninių medžiagų. Jūs, greičiausiai, nustebsite sužinoję, kad sparneliuose 15% yra ne vištiena, o vanduo, fosfatai ir druskos. Padaže patiekiamame prie sparnelių, daug druskos ir maisto priedų.
Tai, ką čia greitai suvalgysime šiandien? O rytoj?

Straipsnį komentuoja „Kardiolitos“ gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė:

Greitu maistu (fast food) – vadinamas maistas, patiekalai, kuriems pagaminti, patiekti ar suvalgyti nereikia daug laiko. Tokių patiekalų kokybė dažniausiai yra prastesnė nei įprasto maisto. Greitu maistu galima būtų pavadinti, pavyzdžiui, ir greitai paruošiamas (užpilamas karštu vandeniu) grūdų košes. Nors jos yra mažiau vertingos maistine prasme negu pilno grūdo košės, tačiau tai yra tikrai gera jų alternatyva.

Kodėl populiaru?

Greito maisto pavyzdžiai, išvardinti straipsnyje – populiarūs visose amžiaus grupėse. Ir toliau populiarėja. To priežastis yra ne tik šio maisto skonis (kuris dažniausiai yra visiems priimtinas ir skanus), bet ir reklama (dažnai labai gražūs ir „skanūs“ paveikslėliai, akcijos), vis greitėjantis mūsų gyvenimo tempas (trūksta laiko maisto gaminimui ar pavalgymui), didelės porcijos už palyginti mažą kainą, patogumas ( atveža į namus, darbą) bei mada.

Koks pavojus?

Pavojus yra tame, jog kasdien valgant tokį maistą, kuris yra mažos maistinės vertės, organizmas negauna visų jam reikalingų maisto medžiagų. O paprastųjų, rafinuotų angliavandenių, kitaip tariant cukrų, sočiųjų, trans-riebalų, bei druskos ir kitų priedų, kurių gausu tokiame maiste, gauname tikrai per daug. Todėl kyla pavojus susirgti lėtinėmis ligomis: nutukimu, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, dislipidemija ir kt.

Svarbiausia – saikas

Vaikai, šioje situacijoje, yra pažeidžiama grupė. Dažnai įstaigose siūlančiose greitą maistą yra specialus meniu vaikams. Patiekiamas gražiose, spalvingose pakuotėse, dar ir su įvairiais žaislais, akcijomis ir pan. Nėra nieko blogo, jei vaikas šį maistą valgo retai, kartais, galbūt ypatingomis progomis. Tačiau dažnai būna, jog tai tampa kasdieniniu jų pasirinkimu ir tinkamam, visaverčiam maistui paprasčiausiai nebelieka vietos. O tai yra tiesus kelias į ankščiau minėtų lėtinių ligų išsivystymą. Nėra blogo ar gero maisto, tiesiog labai svarbu jausti saiką. Viena iš pagrindinių tinkamo maitinimosi taisyklė – saikas. Todėl, jeigu yra noras, kartais, galima pasilepinti ir greitu maistu. Tik svarbu, kad tai netaptų kasdieniu racionu.

Asta Geibūnienė, balsas.lt, 2011 gruodis

Vilnius