Iš viso rezultatų:
Pagrindinis

Balioninė angioplastika ir stentavimas

Širdį maitinančių kraujagyslių balioninis išplėtimas – balioninė koronarinė angioplastika – dažnai gali pakeisti chirurginį koronarinės ligos gydymą. Širdį maitinančios trys arterijos dėl aterosklerozės gali susiaurėti. Širdies raumens badas pasireiškia buku skausmu krūtinėje (stenokardija, krūtinės angina). Arterijoms užsikimšus, jų maitinama širdies dalis gali žūti – kritinis infarktas. Susiaurėjusią arteriją dažnai galima išplėsti balionu, neatvėrus krūtinės ląstos. Per kojos (rečiau rankos) arteriją tais pačiais instrumentais, kaip ir atliekant koronarografiją, į susiaurėjimo vietą įkišamas balionas ir, naudojant slėgį, arterija išplečiama iki norimo dydžio. Balioninės koronarinės angioplastikos rezultatus pagerino stentai. Tai metaliniai tinkleliai, uždedami ant anksčiau aprašyto baliono. Balioną išplėtus, jie lieka arterijoje, neleisdami jai subliūkšti, deformuotis randėjant. Šiuolaikinių stentų panaudojimas efektyvus 2,5 mm ir platesnėse arterijose. Tinkamai panaudoti stentai sumažina pakartotinų susiaurėjimų dažnį iki 0-10% ir leidžia išvengti dalies skubių operacijų, tačiau komplikacijų, būdingų paprastai balioninei angioplastikai, neišvengiama.

Metodo privalumai:

  1. Neatidaroma krūtinės ląsta, neskausmingas;
  2. Didžioji dauguma ligonių išleidžiama iš ligoninės kitą dieną po procedūros;
  3. Šią procedūrą galima kartoti daug kartų. Tai ypač svarbu jauniems žmonėms, nes galima tikėtis, kad aterosklerozė ateityje pažeis kitas arterijas.

Metodo trūkumai:

  1. Ne visada įmanomas – trukdo arterijų vingiuotumas, šakų atsišakojimo kampai, ne visada pavyksta esant užkimštai arterijai.
  2. 30% atvejų gerai išplėsta arterija per pirmuosius šešis mėnesius vėl susiaurėja, angioplastiką vėl tenka kartoti, arba ligoniui pageidaujant – operuoti.

Nors krūtinės ląsta neatidaroma, balioninė koronarinė angioplastika yra viena širdies operacijų. Suprantama komplikacijų galimybė.

1. Mirties atvejai

2. Miokardo infarktas

  1. Užsikimšus plečiamai arterijai, operacija

(aortokoronarinis šuntavimas)

  1. Kraujo išsiliejimai, rečiau arterijų užsikimšimai

punkcijų vietoje, reikalavę chirurginio gydymo

Kraujosrūvų komplikacijų išsivystymas daugeliu atvejų priklauso nuo ligonio bendradarbiavimo.

Procedūros nauda:

1. Minimaliai invazinis kraujagyslių plėtimas arba stentavimas, gana greitas, saugus ir labai efektyvus koronarinės širdies ligos gydymo metodas.

 

 

 

 

Šiam gydymui alternatyvos kai kuriais atvejais gali būti:

1.    Aortokoronarinių jungčių operacija.

2.    Medikamentinis gydymas, tačiau jo veiksmingumas neprilygsta invazinio gydymo veiksmingumui.

Pacientas privalo:  Pirmas 24 val. po procedūros pacientas gydomas intensyvios terapijos palatoje. Po procedūros 20 val. griežtai laikytis lovos režimo. Pirmas 8 val. po kateterio pašalinimo iš punktuotos arterijos – griežtai gulėti ant nugaros, laikyti svorį ant punktuotos arterijos. Sekančias 6 val. galima pasiversti ant šono, bet nelenkti kojos, kurioje punktuota arterija. Rekomenduojama šlapintis gulint. Po procedūros dienos bėgyje vartoti daugiau skysčių iki 1,5-2 litrų (negazuoto vandens).