Iš viso rezultatų:
Pagrindinis
Vilnius

Dažniausios pėdos ligos

Net ir XXI amžiuje kokybiškas pilnavertis gyvenimas neatsiejamas nuo žmogaus galimybės vaikščioti. Visos judėjimo sistemos „pagrindas“ yra pėda. Jai tenka bene didžiausias krūvis. Kaip ir žmogaus išvaizda, taip ir pėdos anatomija įvairuoja. Vienų pėdos būna siauros ilgos, kitų - plačios trumpos, vienų pėdos skliautai aukštesni, kitų žemesni ir pan. Kol mes vaikštome be skausmo, į tokius dalykus dažniausiai nekreipiame dėmesio. Ir iš tiesų, jei galima parinkti avalynę ir jaustis gerai, ntikrai nėra ko varstyti gydytojų kabinetų duris.

Vis tik reikėtų žinoti, jog kaip ir pėdos anatomiją, taip ir polinkį sirgti kai kuriomis ligomis paveldime iš tėvų. Šiems ligoniams reikėtų būti ypač atidiems renkantis avalynę, atsiradus pirmiems nusiskundimas ar šiaip iškilus abejonių kreiptis į gydytoją specialistą.
Įaugęs nagas
 
Šios problemos atsiradimą sąlygoja įvairios priežastys: ankšta avalynė, infekcija, neteisingai kerpami nagai, trauma ir paveldimumas.

Dažniausiai nukenčia didysis kojos pirštas ir dažniau išorinė, nei vidinė pusė. Stiprus skausmas, tynimas, paraudimas, pūliavimas – įaugusio nago simptomai.

Konservatyvus gydymas duoda tik trumpalaikį efektą, po kiek laiko problema atsinaujina, todėl rekomenduojamas operacinis gydymas.

Vietinėje anestetikų nejautroje rezekuojamas (nukerpamas) pažeistos pusės nago kraštas, specialiai paruošta chemine medžiaga išdeginamas nnago guolis, todėl nagas šioje vietoje nebeauga. Operacija atliekama be odos pjūvio, ji yra neskausminga. Po operacijos jau kitą dieną galima dirbti, sportuoti.

Pėdos didžiojo piršto deformacija (Hallux valgus) - „pėdos kauliukai“
 
Hallux lotyniškai - didysis pirštas, valgus – apibūdina deformacijos kryptį. Pirmojo padikaulio ir didžiojo piršto deformacija atsiranda, kai didysis pirštas ima krypti link kitų pėdos pirštų, o pirmasis padikaulis – visiškai priešinga kryptimi. Šia liga dažniau serga moterys, dėvinčios siaurus, smailais galais, aukštakulnius batus. Tokie batai ypač traumuoja pėdos sąnarį, nes žengiant, visas kūno svoris tenka būtent jam.

Vyresnio amžiaus žmonės taip pat turi “kauliukus“, nes jų didžiojo piršto sąnarys dažnai pakenktas artrito. Tokios deformacijos – dažnas vienos giminės bruožas. Tačiau paveldimi ne „ nkauliukai“, bet ir pėdos tipas. Žmonės su plačia pėda ar žemu pėdos skliautu sirgti „kauliukais“ linkę dažniau, nei turintys aukštą pėdos skliautą.

Ligos gydymas priklauso nuo deformacijos sunkumo ir skausmo intensyvumo. Norint išvengti ligos progresavimo, į gydytoją ortopedą reikia kreiptis vos tik pajutus pirmuosius deformacijos požymius ir skausmą.
 
Negydomi “kauliukai” kuo toliau, tuo labiau darosi skausmingi, deformuojasi ir kiti pėdos pirštai bei visa pėda.
Lengvam skausmui ir uždegimui malšinti skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, fizioterapijos procedūros, naudojami specialūs batų įdėklai, koreguojantys pėdos judesius ir mažinantys „kauliukų“ skausmą. Reumatoidinio ar podagrinio artritų atvejais skiriami papildomi medikamentai.

Operacija rekomenduojama tada, kai gydant konservatyviai, nesulaukiama norimo efekto arba deformacija yra gerokai pažengusi. Po operacijos daugumai npacientų išnyksta kaulo deformacija ir skausmas.
 
Pėdos pado (plantarinis) fascitas – „kulno pentinai“
    
Plantarinis fascitas - tai stipraus, storo, fibrozinio raiščio, jungiančio kulnakaulį ir pėdų priekį, uždegimas. Šį susirgimą žmonės vadina "kulno pentinais". Pentinai – tai kaulinės išaugos susiformavusios ant kulnikaulio uždegimo pasiekoje.

Apie 10 procentų žmonių yra patyrę šiuos skausmus, susirgimas stebimas vidutinio amžiaus pacientams, nors pasitaiko ir kitose amžiaus grupėse. Skausmu kulne dažniausiai skundžiasi moterys, turinčios viršsvorį, daug laiko per dieną vaikštančios ar stovinčios ant kieto pagrindo. Linkę sirgti ir žmonės turintys plokščią pėdą ar aukštą keltį.

Plantarinė fascija padeda išlaikyti pėdos skliautą ir paskirsto jėgą žmogui einant ar bėgant. Perkrovos ar traumos sukelia fascijos uždegimą ir skausmą. Dažnai atsitinka, kad fascija įplyšta, ir toje vietoje formuojasi pentinai.

Apie 50 procentų žmonių turinčių pentinus, jaučia skausmą. Susirgimo pradžioje, tai gana nestiprus, maudžiantis skausmas, žengiant pirmuosius žingsnius atsikėlus ryte iš lovos ar atsistojus po ilgesnio poilsio.
 
Skausmas gana greitai aprimsta, bet kartojasi ilgiau stovint ar vaikštant. Negydomas, skausmas stiprėja, uždegimas pereina į chroninį, pakinta eisena, atsiranda problemų kituose sąnariuose bei stubure.
Pradinis gydymas gana paprastas – poilsis ir uždegimo malšinimas šalčiu, specialia mankšta ir medikamentais. Jei pagerėjimo nepastebima, rekomenduojama kortikosteroidų injekcijos į skaudamą sritį. Išimtinais atvejais operuojama.

Kitos dažnai pasitaikančios pėdų ligos: plokščiapėdystė, plaktukinė pirštų deformacija, achilo sausgyslės tendopatija (plyšimas), čiurnos sąnarių artrozė, reumatoidinė pėda, čiurnos kanalo sindromas.
 
Parengė gydytojas ortopedas–traumatologas Jurgis Gavelis
 
Privačioje ligoninėje ir poliklinikoje "Kardiolita" įvairias kaulų, sąnarių, raiščių, raumenų traumas bei ligas diagnozuoja ir gydo aukščiausios kvalifikacijos ortopedai-traumatologai.

Vilnius