Iš viso rezultatų:
Pagrindinis

Kaktoj guzas kaip arbūzas

Atrodo, savo vaiką saugojote kaip įmanydami, o jis krito ir smarkiai užsigavo galvytę... Užuot sau priekaištavus ir panikavus, svarbu kuo greičiau imtis reikiamų priemonių.

Konsultuoja privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ vaikų ortopedas traumatologas Giedrius Bernotavičius
 
Kai nutinka nelaimė, reikia įvertinti situaciją ir traumos sunkumą. Visų pirma traumos sunkumą parodo tai, ar susitrenkdamas vaikas prarado sąmonę, ar ne. Jeigu mažylis sąmoningas, verkia ir matyti, kad kyla guzas ar mėlynė, pirmiausia reikia sutrenktą vietą atšaldyti. Tam tiks paprasti ledukai. Jie nededami tiesiai prie odos, nes ši gali nušalti, o įvyniojami į polietileną ar audeklą. Idealu būtų sutrenkimą šaldyti 10–15 nmin., padaryti pusvalandžio pertraukėlę ir vėl pašaldyti, nors praktiškai su mažu vaiku ne visada pavyksta laikytis šios rekomendacijos.

Jeigu atsirado žaizdelė, pirmiausia reikia sustabdyti kraujavimą. Tai darome tiesiog uždengę sužeidimą steriliu tvarsčiu arba, jeigu jo netoliese nėra, sulankstytu švaraus audinio gabalėliu. Užspaudžiame ir palaikome, kol kraujavimas liaujasi.
 
Ar metas į ligoninę?
 
Galvos smegenų sukrėtimas. Vos jį įtarus, reikia važiuoti į ligoninės traumatologinį skyrių. Pagrindiniai smegenų sukrėtimo požymiai – sąmonės praradimas ir vėmimas. Taip pat apie jį gali byloti pykinimas, galvos skausmas, svaigimas, tačiau šie simptomai gali lydėti ir paprastą sutrenkimą. Po traumos tėvams reikia 48 val. atidžiai stebėti vaiko būklę. Labiausiai minėtieji simptomai tikėtini per 24 val. Jeigu mažylio elgesys pakitęs, jis tampa mieguistas, išblyškęs, kažko neprisimena ar atsiranda traukuliai, nreikia nedelsiant kreiptis į specialistus. Jeigu per 48 val. smegenų sukrėtimo požymiai nepasireiškė, veikiausiai viskas baigėsi laimingai. Po ilgesnio laiko tie požymiai pasireikšti neturėtų; „išlįsti“ gali nebent rimtų traumų komplikacijos – tarkim, kai į žaizdą patenka infekcija.
X Kirstinės žaizdos. Dėl kirstinės žaizdos vaiko galvos srityje visuomet reikia kreiptis į ligoninės traumatologinį skyrių. Patiems tėvams būtų sunku tiksliai įvertinti žaizdos gylį ir pavojingumą, ypač, jeigu ji yra plaukuotoje galvos dalyje. Nebent, jeigu žaizdelė yra ten, kur nėra plaukų, ir aiškiai matyti, kad pažeista tik oda, o ne poodžio sluoksnis, galima apsieiti be gydytojų įsikišimo. Nebūtinai reikės žaizdą siūti – šiais laikais naudojami specialūs pleistriukai, suartinantys negilių smulkių žaizdelių kraštus. Jie skirti naudoti tik medikams.

Guzai ir kaukolės lūžiai. Jeigu, patyrus galvos traumą, ims kilti guzas – nsvarbu jį stebėti. Kai trauma nestipri, guzas, atsiradęs dėl sutrenkimo, palengva kietės ir mažės. O jeigu guzas lieka toks pats arba pradeda minkštėti – tai kaukolės lūžio požymis. Tuomet, žinoma, reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus. Būna, kad kaukolės lūžis diagnozuojamas ne iš karto, nes tėvai tą pačią dieną niekur nesikreipia, o po 3–4 dienų. Jeigu guzas paprastas, tai, be šaldymo, specialių gydymo priemonių nėra – jis išnyks savaime. Beje, labiau pažeidžiamos vietos yra pakaušis ir galvos šonai, o kaktos sutrenkimai mažiau pavojingi.

Kiti atvejai. Į medikus kreiptis galima ir tuomet, jeigu žaizdų ir smegenų sukrėtimo požymių nėra, tiesiog jums po vaiko patirtos galvos traumos labai neramu. Ligoninėje mažyliui būtų padaryta kaukolės rentgenograma, kad būtų aišku, ar nėra lūžių, taip pat būtų neurologiškai patikrinti jo refleksai ir pan.
Neretai namie pasitaikanti nesėkmė – kūdikio kritimas nuo nlovos – paprastai baigiasi laimingai, nes kritimas iš 0,5 m aukščio nėra labai pavojingas. Aišku, visko gali būti, jeigu nelaimėlis kris ant keraminių plytelių ar kokio aštraus daikto. Tačiau jeigu nukritęs ir 10–15 min. paverkęs mažylis sau linksmai bėgioja, žaidžia, valgo, tai viskas gerai.

Gintarė Kairytė, „Mažylis“, 2012 kovas