Iš viso rezultatų:
Pagrindinis

Kas bendro tarp noro būti tobula ir ginekologinių ligų?

Atrodytų, tobulumo siekimas pagirtinas bruožas, tačiau kartais jis gali susargdinti. Anot gydytojų, tai sukelia stresą, o šis veikia mūsų hormoninę sistemą. Štai kodėl, nepaisant vis gerėjančios sveikatos priežiūros, kai kurių ginekologinių ligų pastaruoju metu padaugėjo. Prieš 15-20 metų nemažai moterų nežinojo, nei kas yra mioma, nei kitos ginekologinės ligos. Dabar moterys domisi, daugiau žino, tačiau vis dar yra ir tokių, kurios pas ginekologę apsilanko kas aštuonis-dešimt metų. Stresas, sekinantis gyvenimo būdas bei vis dar gajūs mitai lemia, kad pastaraisiais metais pastebimas nežymus, bet stabilus onkologinių nligų daugėjimas.

Paveldėjimas ir savęs susargdinimas

„Kai kurios moterys galvoja, kad, jeigu negyvena lytinio gyvenimo, tai tikrai neserga ginekologinėmis ligomis. Deja, taip manančios moterys ateina pas gydytojus jau su rimtais susirgimais“, - perspėja privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja akušerė-ginekologė Birutė Ramanauskienė.

Ginekologines ligas galima suskirstyti į keletą grupių. Pirmoji jų yra onkologinės ligos; pastaraisiais metais fiksuojamas jų daugėjimas.
Antroji – dėl hormonų balanso sutrikimų atsirandančios ligos: miomos, cistos.
Trečioji grupė yra uždegimai: tarpvietės, vulvos, mažojo dubens, gimdos kaklelio, kiaušidžių, kiaušintakių, gimdos. Dažna moterų liga yra endometriozė.

Moterims labai svarbu išsikalbėti apie savo giminės ginekologinių ligų istoriją, nes krūtų, kiaušidžių, gimdos vėžys yra npaveldimas. Jeigu moters močiutė, mama ir jos seserys arba jos pačios seserys sirgo vėžiu, moters rizika susirgti padidėja keletą kartų.

Didžiausia „puokštė“ ginekologinių ligų būdinga moters reprodukciniu laikotarpiu, tarp 20-ies ir 50-ies metų. Šiuo laikotarpiu hormonai itin svyruoja, o dauguma ginekologinių ligų yra susijusios su hormonų sutrikimais, kuriuos dažnai lemia stresas.

Dauguma moterų, pasak gydytojos B. Ramanauskienės, nori būti idealios namuose, tobulos darbe, siekia karjeros, trokšta gerai atrodyti, jaučiasi atsakingos, kad jų vaikai mokytųsi geriausiai. Daugelis moterų sielojasi, jeigu nepasiekia šio „tobulumo“, ir dėl to patiria didelę įtampą. Stresas išbalansuoja hormonus, keičia oksidacijos procesus, daro įtaką visai sveikatai ir ją sutrikdo. Dėl to gali atsirasti cistos, augti miomos.

Didelę žalą daro rūkymas: dėl jo gimdos kaklelis tampa jautresnis, imlesnis žmogaus papilomos virusui. Rūkymas gali paskatinti ir krūtų ligų atsiradimą.

Nuo simptomo iki diagnozės

Sveikai moteriai lankytis pas ginekologą reikėtų kartą per metus. Jei moteris yra stebima dėl miomos, cistos ar krūtų patologijos, ji turėtų tikrintis du kartus per metus. Daug ginekologinių ligų moteriai nė nepraneša apie save: miomos, cistos, taip pat ir vėžinės, gimdos kaklelio pakitimai ir dariniai krūtyse iki vėlyvų stadijų gali neturėti jokių simptomų.

„Ginekologinis patikrinimas kartą per metus yra labai prasmingas. Jo metu atliekami profilaktiniai tyrimai: ginekologinė apžiūra, tepinėliai dėl lytiškai plintančių ligų, bakterijų, grybelių, onkocitologinis tepinėlis bei vidinių lyties organų echoskopija. Siūlyčiau daryti ir krūtų echoskopiją, - sako „Kardiolitos“ gydytoja B. Ramanauskienė. - Profilaktinio tikrinimosi metu ligą galima diagnozuoti labai ankstyvoje stadijoje. Tuomet ją galima stebėti, sužinoma, kaip dažnai reikės lankytis patikrinimams, kokius papildomus tyrimus darytis“.

Moteriai pajutus ūmius simptomus, į specialistą reikia kreiptis nedelsiant. Šie simptomai yra skausmas (pilvo apačioje, krūtyse), išskyrų pakitimai (jų kvapo, spalvos, gausumo pokyčiai), kraujavimas (ne mėnesinių metu, po lytinių santykių), apčiuopiamas darinys (krūtinėje, tarpvietėje).

Ligų diagnostika dabar yra labai pažengusi, išaiškinama vis daugiau vėžio atvejų ankstyvose stadijose. Tai – ginekologų ir pačių moterų nuopelnas.

Taip pat valstybė moterims nuo 25 iki 60 metų kompensuoja citologinį gimdos kaklelio PAP (Papanicolaou) tepinėlį vieną kartą per trejus metus. Žinoma, jie reikalingi ir iki 25-erių, ir po 60-ies metų, be to, rekomenduojama juos atlikti dažniau – kartą per metus. Jau kelerius metus privačiose medicinos įstaigose atliekamas naujos kartos, pažangesnis ThinPrep PAP testas skystųjų terpių citologijos metodu. Jis yra brangesnis, bet jį pakaktų atlikti kartą per dvejus ar trejus metus. Skiriasi testų efektyvumas: Papanicolaou testo jautrumas diagnozuojant ankstyvos stadijos vėžį ar ikivėžines ląsteles yra apie 60-70 proc., ThinPrep PAP – 90-98 proc.

Kitas moterų sveikatai svarbus veiksnys – skiepai gimdos kaklelio vėžio prevencijai. „Tyrimai rodo, kad skiepai - labai veiksmingi. Geriausias imuninis atsakas į skiepus būna, kol mergaitė nėra turėjusi lytinių santykių ir nebuvo galimybių užsikrėsti virusu“, - aiškina gydytoja akušerė-ginekologė B. Ramanauskienė.

Kaip pasirūpinti savimi

Gydant ginekologines ligas, gydytojos B. Ramanauskienės įsitikinimu, niekuomet nereikėtų vadovautis principu „vaistas tiko mano kaimynei, taigi tiks ir man“. Pasak gydytojos, galima naudoti tam tikras, be receptų parduodamas žvakutes ar gelinius preparatus, tačiau visais kitais atvejais verta kreiptis į specialistą.
Svarbiausias gydytojos patarimas yra vengti ligas sukeliančių veiksnių. „Linkiu rasti būdų, kaip sumažinti įtampą, atsipalaiduoti, pakeisti požiūrį į problemas. Nebūtina užsiimti meditacija ar ypatingais atsipalaidavimo pratimais. Tai gali būti sportas, šokis ar kita veikla, kuri suteikia didelį pasitenkinimą. Tai padeda „išsikrauti“ - susireguliuoja hormonai, sumažėja streso lygis. Taip pat svarbi yra tinkama mityba, - apie kelią į sveikesnį moterų gyvenimą pasakoja privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja B. Ramanauskienė. - Moteris pati turi kurti savo gyvenimą ir rasti jėgų keistis, specialistai gali tik padėti. “

moteris.lt, 2012 gegužė