Iš viso rezultatų:
Pagrindinis

Kol širdies ligos „šienauja“ gyvybes, žmonės gydosi... „lašiukais“

Lašiukai nuo širdies – šiandieninė „panacėja“ nuo visų širdies ligų. Ne vienas žinomas žmogus dėl gudobelės ar valerijono tinktūrų net gerokai bėdos prisivirė. Ir vis dėlto stebuklingų lašiukų dažnas turi savo vaistų spintelėje. Tačiau gydytojai kardiologai nesutinka – šie preparatai širdies neišgydys. Tą byloja ir šiurpi statistika – širdies ir kraujagyslių ligos šalyje išlieka pagrindine mirties priežastimi.

Prastas gyvenimo būdas
Specialistai tikina, kad širdies ir kraujagyslių ligos mūsų š nalyje iš tiesų yra pasiekusios epidemijos lygį. Lemiančių veiksnių yra daug. Rūkymas, alkoholio vartojimas, riebus ir daug cholesterolio turintis maistas, mažas fizinis aktyvumas daro savo. Be to, nuolat patiriame stresą ir, deja, nesirūpiname savo kraujo spaudimu, svoriu, lipidų ir gliukozės kiekiu kraujyje. Svarbūs rizikos veiksniai yra amžius ir paveldimumas.

Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja kardiologė dr. Sigita Glaveckaitė atsidūsta: „Visi lyg ir žinome šiuos rizikos veiksnius, tačiau laikytis sveikos gyvensenos principų, keisti įpročius, dažnas pritrūksta noro ir valios. Ne taip jau retai sutinku pacientus, kurie net ir persirgę miokardo infarktu rūko ir guodžiasi, jog tai vienintelis likęs jų gyvenimo malonumas. Bet ko verti malonumai, jei nėra gyvenimo...“


Apraizgyta mitais
Pokalbio su kardiologe dr. S. Glaveckaite metu išai& nscaron;kėjo, kad lietuviai širdį vis dar apipina įvairiausiais mitais. Pavyzdžiui, sakoma, kad, jei yra problemų su širdimi, tai dažniausiai skauda priešingoje nei yra širdis krūtinės pusėje. „Tai greičiausiai vienas iš plačiai paplitusių mitų. Dažniausiai sergant širdies ir kraujagyslių liga skausmas ar diskomfortas jaučiamas krūtinkaulio projekcijoje. Tai yra, krūtinės viduryje, arba po duobute. Bet, žinoma, yra visai netipiškų širdies ir kraujagyslių ligos išraiškų“,– pasakojo gydytoja.
Kitas paplitęs mitas – nuo širdies kraujagyslių ligų miršta tik vyrai. Tiesa ta, kad širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau sergamumas tarp to paties amžiaus vyrų ir moterų skiriasi. 45-55 metų vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga gerokai dažniau nei to paties amžiaus moterys. Anot dr. S. Glaveckaitės, vaisingu gyvenimo laikotarpiu moterims šių nligų padeda išvengti hormonai estrogenai, kurie apsaugo kraujagysles nuo pažeidimų.
„Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis tarp moterų pradeda sparčiai didėti po menopauzės – maždaug nuo penkiasdešimties metų. O vyresniame amžiuje, sulaukusios šešiasdešimt penkerių, moterys pagal sergamumo dažnį pasiveja vyrus. Nuo kraujotakos sistemos ligų taip pat dažniau miršta moterys. Taigi, jos dažnai besirūpindamos savo šeima, užmiršta save“,– perspėjo kardiologė.


Alkoholis ir „stebuklingi lašiukai“
Jei jau prakalbome apie mitus, reikia pastebėti, kad širdies srityje atsiradusius dieglius dažnai skubame gydyti liaudiškai – alkoholiu. Kardiologė sutinka, kad epidemiologiniai tyrimai rodo, jog saikingas alkoholio vartojimas gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligos išsivystymo. Saikingas alkoholio vartojimas apibrėžiamas kaip 10 g gryno nalkoholio arba viena vyno taurė per dieną moterims ir 20 g gryno alkoholio arba 2 taurės vyno vyrams. Tik yra kita problema... Po pirmos ar antros vyno taurės seka trečia ir ketvirta. O, anot specialistų, nuolatinis didesnis nei rekomenduojamas alkoholio vartojimas yra žalingas širdžiai. Kyla arterinis kraujo spaudimas, trinka širdies ritmas, silpsta širdies raumuo.
Kaip tuomet valerijonų ir gudobelių tinktūros, kurių griebiamės taip pat dažnai kaip ir pirmojo liaudiško vaisto? „Kardiolitos“ specialistė S. Glaveckaitė tikina, kad mokslu nėra įrodyta, jog tokie lašiukai „išvalytų“ kraujagysles ar praplėstų vožtuvo angą. „Tačiau visada mėgstu sakyti, kad jei tokie preparatai pacientui padeda, niekas nedraudžia jų vartoti, žinoma, rekomenduojamais kiekiais. Tokių preparatų poveikis didžiąja dalimi yra psichologinis – žmogus nusiramina... Didžiausia klaida yra tada, kai žmogus, turintis rimtą širdies ligą gydosi tik tokiais nlašiukais. Antra, prieš pradedant vartoti lašiukus, būtina išsiaiškinti, kas įeina į tokių preparatų sudėtį, nes ne visi tokie jau nekalti ir kai kurie pacientui gali netikti. Nebijokite dėl vartojamų nereceptinių vaistų pasitarti su gydytoju“, – patarė specialistė.


Pastebima per vėlai
Krūtinės skausmo priežasčių yra daug. Gydytoja kardiologė patikino, kad daugeliu atvejų priežastis gali būti visai nesusijusi su širdimi. Tačiau nėra lengva tai atskirti nepasitarus su gydytoju. „Su širdies kraujagyslių liga susijęs skausmas dažniausiai, bet ne visada, jaučiamas kaip diskomfortas, sunkumas, pilnumas krūtinėje, plintantis į kaklą, žandikaulį, pečius ar rankas. Ypač kairę ranką. Skausmas neretai yra lydimas dusulio, susijęs su fiziniu ar emociniu krūviu, trunka minutėmis ir praeina, nutraukus krūvį. Dažnai pacientai šio diskomforto neįvardina kaip skausmo, neretai nekreipia dėmesio, galvodami, kad praeis. Bet tai netiesa, nes skausmas perspėja pacientą apie gresiantį miokardo infarktą“,– perspėjo kardiologė.

Gydytoja aiškino, kad širdies ligų yra daug ir jų simptomai skiriasi. Nemaža dalis jų pradinėse stadijose net nepasižymi jokiais simptomais. „Su jomis susiję simptomai atsiranda tuomet, kai liga yra labai toli pažengusi. Tuomet gydymas nėra toks efektyvus, kaip norėtųsi mums, kardiologams. Kalbant apie širdies kraujagyslių ligą, dalis pacientų gali nejausti jokių simptomų. Tai būdinga cukriniu diabetu sergantiems, vyresnio amžiaus žmonėms, pacientams, kuriems jau kartą operuota širdis. Savo praktikoje dažnai matau pacientus, kurie pirmą kartą sužino, jog turi aortos vožtuvo angos susiaurėjimą, kai tas susiaurėjimas yra didelio laipsnio ir vožtuvą jau reikia keisti“, – atskleidė dr. S. Glaveckaitė.


Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja kardiologė dr. Sigita Glaveckaitė pataria:
„Reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją, jei jaučiate skausmą krūtinėje, dusulį ar prarandate sąmonę. Visada lengviau gydyti ligą, kai ji yra nustatoma anksti. Tokie simptomai, kaip pakitęs širdies plakimo ritmiškumas, nesugebėjimas atlikti įprasto fizinio krūvio, kojų tinimas, taip pat rodo, jog jums gali būti širdies ir kraujagyslių liga.
Kreipkitės į gydytoją ne tik tada, kai jums atsiranda nauji, lyg ir su širdies liga susiję simptomai, bet ir tada, kai jūs norite širdies ir kraujagyslių liga nesusirgti. Niekada nėra per anksti pradėti gyventi sveikai – atsisakyti rūkymo, sveikai maitintis, didinti fizinį aktyvumą. Tai yra pirmosios ir labai svarbios priemonės, norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei jų komplikacijų.
Be to, rekomenduočiau esant gal net ir su širdimi nesusijusiems simptomams, kreiptis į gydytoją ir pačiam pacientui aktyviai dalyvauti diagnostikos ir gydymo procese.“

 

 

Gintarė Kaminskienė, lrytas.lt, 2014 m. spalis

 

Dr. Sigita Glaveckaitė "Kardiolitoje" konsultuoja šeštadieniais!

Registracija konsultacijoms ir išsamesnė informacija:
tel. (8 5) 2390 500