Iš viso rezultatų:
Pagrindinis

Modernūs akių tyrimo ir gydymo metodai

Akimis reikia rūpintis kasdien tam, kad jos būtų sveikos. Deja, akių ligų vis vien nepavyksta visiškai išvengti. Tačiau laiku pastebėjus ligą galima užkirsti kelią sunkioms pasekmėms, o ir gydymas būna lengvesnis ir efektyvesnis. Be abejonės, gydymo sėkmei ir pacientų komfortui įtakos turi ir akių gydytojų naudojami metodai bei aparatūra. Pavyzdžiui, seniau akims gydyti naudotą lazerį specialistai kartais prilygina patrankų šūviams. O šiandien viskas vyksta greičiau, tiksliau, saugiau, veiksmingiau ir su mažiausia komplikacijų rizika. Tad apie akių gydymo naujoves kalbame su „Kardiolitos“ klinikų Akių centro vadovu gydytoju oftalmologu dr. Dariumi Aukštikalniu.

– Kokius naujus akių ligų gydymo metodus taikote?
– Be jau įprasto konservatyvaus akių ligų gydymo, savo pacientams „Kardiolitos“ klinikų Akių centre galime pasiūlyti ir lazerinį bei chirurginį gydymą. Kai kurie iš jų nėra naujiena. Tarkime, kataraktos, glaukomos, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, vokų operacijos, tinklainės lazerinis gydymas. Tačiau yra ir naujienų. Labai gera žinia glaukoma sergantiems pacientams – įsigijome naujos kartos lazerį, skirtą glaukomai gydyti. Juo atliekama selektyvi lazerinė trabekuloplastika. Nors pasaulyje toks lazeris naudojamas jau keturiolika metų, Lietuvoje jo dar nebuvo. Gydymas neskausmingas, mažai traumatiškas akiai, procedūrą galima kartoti keletą kartų, kol bus pasiektas efektas. Tai ypač aktualu jaunesnio amžiaus pacientams, sergantiems glaukoma, kuomet stengiamasi išvengti operacijos. Arba tiems, kam gydymas lašais nepakankamas, arba yra alergija lašams, arba pacientas negali ar užmiršta sulašinti juos.

Kita naujiena – stiklakūnio drumsčių gydymas lazeriu. Stiklakūnio drumstys, paprastai vadinamos plaukiojančiomis „musytėmis“, yra dažna problema, daugiau vyresnio amžiaus žmonėms. Iki šiol praktiškai nedarydavome nieko, tik išskirtinais atvejais taikydavome operacinį gydymą. Bet operacija sudėtinga ir komplikacijų rizika nemenka. Žmogus turėdavo susitaikyti su esama situacija. Todėl džiaugiamės, kad dabar galime stiklakūnio drumstis naikinti lazerio pagalba. Nors gali šią problemą turėti ir jauni, ypač trumparegiai, asmenys, tačiau jiems lazerinis gydymas nerekomenduotinas.

– Užsiminėte apie naują diagnostinę aparatūrą. Kuo „Kardiolitos“ klinikų Akių centre naudojami aparatai skiriasi nuo kitų?
– Dauguma jų yra naujos kartos, todėl, bendrai kalbant, nuo senesnės kartos aparatų jie skiriasi savo greičiu, kokybe bei tikslumu. Mažiau lieka vietos subjektyvumui. O kai kurie iš jų apskritai, kaip jau minėjau, yra pirmieji ir Lietuvoje, ir Pabaltijo šalyse.

Taigi „Kardiolitos“ klinikose turime visą reikalingą bazinę oftalmologinę įrangą, būtiną kasdienei praktikai. Tačiau turime ir visą eilę naujos įrangos, kuri pagreitina ligonio ištyrimą, leidžia objektyviai diagnozuoti įvairias akių ligas, o tai tik į naudą mūsų pacientams. Dabar galime objektyviai įvertinti tinklainės struktūrinius pokyčius ne tik centrinėje dalyje, bet ir periferijoje. Galime matuoti atskirų tinklainės sluoksnių storius ir registruoti jų dinamiką. Tai labai svarbu ankstyvai geltonosios dėmės degeneracijos diagnostikai. Tuomet galime pacientą perspėti apie artėjančią ligą ir imtis prevencinių priemonių. Be įprasto kontrastinio tinklainės kraujagyslių tyrimo, dabar galime registruoti tinklainės bei gyslainės kraujagyslių pakitimus ir nenaudojant kontrastinės medžiagos. Tai – naujiena oftalmologijoje ne tik Lietuvoje. Be to, toks aparatas pats atpažįsta reikiamas skenavimo vietas. Tad skenavimas atliekamas tris kartus greičiau nei senesnės kartos aparatais, o tyrimo tikslumas labai didelis.

Taip pat objektyviai galime įvertinti ir kataraktos subrendimo laipsnį. Anksčiau visa kataraktos diagnostika buvo paremta tik ligonio nusiskundimais, regėjimo aštrumo nustatymu ir paprasta akies apžiūra. Kartais paciento skundai neatitikdavo apžiūros duomenų, kas klaidindavo gydytoją, o tada sunku darydavosi apsispręsti dėl tolimesnio gydymo. Dabar galime objektyviai įvertinti lęšiuko drumstumą ir priimti teisingą sprendimą.

Turime galimybę išmatuoti ir akies akomodaciją bei patarti pacientui dėl akinių. Akomodacija žmogui natūraliai mažėja pasiekus 40-ies metų amžių, ėmus standėti lęšiukui. Tuomet pajaučiami pirmieji vadinamos „senatvinės toliaregystės“ požymiai - sunku sufokusuoti ir įžiūrėti artimus objektus. Kada ta kritinė riba, už kurios jau akiniai skaitymui būtini, ir lemia akomodacija.

Dar reikia paminėti, kad „Kardiolitos“ klinikose pacientai yra konsultuojami ir dėl „sausų akių“. Anksčiau vėlgi diagnostika buvo paremta tik ligonio nusiskundimais, ašarų sekrecijos kiekybiniais tyrimais ir paprasta akies paviršiaus ir ašarų plėvelės apžiūra. Dabar turime galimybę objektyviai įvertinti ašarų plėvelės struktūrą, atlikti vokų liaukų analizę bei nustatyti ašarų ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius parametrus. Žinodami šiuos rezultatus, automatiškai tiksliau galime parinkti ir gydymą.

Akies spaudimą matuojame tonometru, kuris leidžia atmesti paklaidas ne tik dėl ragenos storio, kaip būdavo iki šiol, bet ir dėl ragenos elastingumo. Ypač tai svarbu asmenims po korekcinių lazerinių trumparegystės ar toliaregystės operacijų, nes tokių pacientų, praėjus beveik dvidešimtmečiui po refrakcinės chirurgijos pradžios šalyje, jau daugėja, ir jiems tikrojo akispūdžio nustatymas yra problematiškas. O tikslus akispūdžio matavimas labai svarbus glaukomos kontrolei.

– Žmonės paprastai baiminasi nemalonių pojūčių, ar akių gydymas jūsų išvardytais metodais yra skausmingas?
– Reiktų pacientus nuraminti, kad nei kataraktos, nei glaukomos operacijos, nei lazerinės procedūros tikrai nėra skausmingos. Kataraktos operaciją atliekame per mažą pjūvį, jo nereikia siūti, pati operacija trunka penkiolika ar dvidešimt minučių. Glaukomos operacija trunka ilgiau, tačiau kiekvienos operacijos metu šalia turime anesteziologą, kuris visada padeda, jei žmogus jaučia diskomfortą ar skausmą. Po operacijos ligoniai keletą valandų ar net visą naktį gali praleisti mūsų ligoninės palatose, jei tik to pageidauja. O lazerinės procedūros atliekamos ambulatoriškai, specialiame kabinete, ir po jų pacientai gali iškarto keliauti namo. Tiek operacijų, tiek lazerinių procedūrų metu nemaloni gali būti tik ryški šviesa, bet skausmo tikrai nėra.

– Vis dėlto ar yra ligų, kurios nepasiduoda gydomos?
– Iš tiesų, yra akių ligų, kurios išlieka sunkiai gydomos ar kontroliuojamos. Tarkime diabetinė retinopatija, kuri iš esmės yra sunkios cukraligės eigos komplikacija ir priklauso nuo to, kaip pavyksta kontroliuoti diabetą. Kartais, nežiūrint visų mūsų pastangų, akis išlieka silpnaregė ar net akla. Arba geltonosios dėmės degeneracijos tam tikros formos, kurios yra atsparios gydymui, ir gaunami rezultatai netenkina nei pacientų, nei gydytojų. Visa viltis, kad mokslas sparčiai juda į priekį, ir galbūt greitai turėsime efektyvesnių priemonių kovoti su šia liga. Negaliu nepaminėti kai kurių ekstrinių situacijų, visų pirma tai - tinklainės atšokos. Gydymas tik operacinis ir kuo greičiau pacientas kreipsis, tuo geresnių rezultatų galime tikėtis. Tačiau dažnai ligoniai laukia, kol matymas pagerės savaime, arba kol nukas bulves, ir tik tada atvyksta pas gydytoją. Uždelstas kreipimasis gali kainuoti regėjimą. Bėda yra ir su tinklainės kraujagyslių vadinamais „infarktais“ – tiek arterijos, tiek venos „užsikimšimu“. Tuomet dažniausiai mes esame bejėgiai.

– Kokia komplikacijų rizika po modernaus akių gydymo?
– Atsakymas iš dalies slypi pačiame klausime. Modernus tiek tyrimo, tiek gydymo metodas ir vadinamas moderniu, kadangi yra efektyvesnis, tikslesnis, ir saugesnis pacientui negu anksčiau buvusieji. Tarkim, prieš pusšimtį metų tinklainę gydydavo Kryptono lazeriu, kas, lyginant su dabartiniais lazeriais, prilygtų patrankos šūviams. Nuo to laiko lazeriai labai ištobulėjo. Aišku, medicinoje tam tikra komplikacijų rizika yra bet kurio gydymo atveju, tačiau jei įranga yra naujos kartos, praėjusi visas bandymų stadijas, tai yra viskas padaryta, kad komplikacijų rizika būtų sumažinta iki minimumo.

Akių centre konsultuoja, tiria ir gydo patyrę akių gydytojai dr. D. Aukštikalnis, G. Sirvydytė, K. Kuolienė, J. Jusaitienė,
E. Svalbonaitė Skarupskienė, E. Strelkauskaitė, R. Liutvinaitė.

Užsiregistruoti gydytojų konsultacijoms galite:
tel. (8 5) 2390 500.