Iš viso rezultatų:
Pagrindinis
Vilnius

Traumos: kada reikalinga ortopedo-traumatologo konsultacija

Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas-traumatologas Simonas Bartašius atsako į klausimus apie dažniausiai patiriamas traumas šaltuoju metų laiku ir kada vizitas pas gydytoją ortopedą-traumatologą yra neišvengiamas.

 

 

 

  • Kiek įprastai pacientų padaugėja šaltuoju metų laiku prie gydytojų kabinetų?
    Kol nepradeda šalti, tol pacientų srautas gan įprastas, tačiau pašalus ir atsiradus pirmajam ledukui žymiai padaugėja traumas patyrusių pacientų. Ypatingas antplūdis jaučiamas pirmosiomis dienomis, kol nebūna pabarstyti šaligatviai, takai ir žmonės nepasirengę slidžiam pasivaikščiojimui. Tai jaučiama tiek dirbant priėmimo skyriuje, tiek poliklinikoje. Žinoma, atšalus orams pacientų padaugėja ne tik traumatologų kabinetuose, tačiau būtent jiems darbo krūviai gali padidėti net du-tris kartus.
  • Kokie yra tipiniai sužalojimai bei patirtos traumos, susijusios su šaltuoju metų laiku?
    Dažniausios traumos yra susijusios su žmogaus slydimu ar paslydusio žmogaus kritimu. Slystant pakreipiama čiurna ar kelio sąnarys. Dažnai atsiperkama patempimais, tačiau jei koordinacija prastesnė, gali ir čiurna lūžti, plyšti kelio, čiurnos raiščiai. Jei slystantysis griūva ir spėja atsiremti ranka – kenčia riešas arba alkūnė, jei ne – klubo sritis ar nugara. Vyresnio amžiaus damoms, kenčiančioms nuo osteoporozės (kaulų išretėjimo), tokie kritimai beveik visada baigiasi lūžiais. Kartais „pasiseka“ ir galvą prasiskelti, ypač kai krentama ant nugaros.
  • Koks gydymas tokiems sužalojimams ir traumoms taikomas? Kiek jis gali trukti?
    Gali būti taikomas tiek konservatyvus gydymas vaistais, tiek chirurginis gydymas. Gydymo trukmės intervalas labai didelis – nuo kelių dienų iki dviejų-trijų mėnesių ar net pusės metų. Jei sąnarys tik patemptas ar sumuštas, dažnai nereikia jokio specialaus gydymo ir pasveikstama savaime – greičiau nei per savaitę. Patyrus lūžius, paprastai gijimas trunka apie du mėnesius – vidutiniškai tiek gija kaulas suaugusiam žmogui, ir nepaisant ar lūžis operuojamas, ar gydomas su, pavyzdžiui, gipso longete. Skirsis tik trukmė, kol pacientas pilnai reabilituosis – po operacinio gydymo anksčiau leidžiama pradėti mankštinti pažeistą sritį. Jei pakreipus kelio sąnarį pažeidžiami ir plyšta kryžminiai kelio raiščiai, tuomet nuo traumos ir operacijos iki pasveikimo praeis pusė metų, o kol bus atstatytas kojos raumenynas, praeis ir metai laiko. Gijimo trukmė taip pat priklauso nuo paciento amžiaus – pavyzdžiui, po kulkšnelio lūžio vaikas pasveiks per dvi-tris savaites, o senjorui sveikimas truks gerokai virš dviejų mėnesių.
  • Kada reikia kreiptis pagalbos į medikus paslydus, o kada gydytis galime ir patys? Kokie ženklai išduoda, kad vizitas pas gydytoją būtinas?
    Gydytojas visada pasiruošęs padėti, todėl kreiptis reikia. Ypač kreiptis patartina, kai pačiam paslydusiajam neramu dėl būklės – geriau atvykus išsiaiškinti, ar nėra didelės bėdos, negu delsti namuose ir laukti pagerėjimo. Ilgas, kelias dienas trunkantis delsimas nėra naudingas nei pacientui, nei gydytojui. Visų pirma, pacientas nuolat jaučia diskomfortą ir skausmą, nesijaučia tikras dėl savo būklės. Be to, atvykus po kelių dienų, jeigu reikalingas operacinis gydymas, dėl potrauminių pakitimų – hematomų, audinių tinimo operacija bus atidėta iki savaitės laiko. Pirminė diagnostika, rentgeno atlikimas ilgai netrunka, jei pacientas supratingas ir bendradarbiauja su gydytoju. Dažnai po 5-10 minučių apžiūros jau galima turėti preliminarią diagnozę ir pasveikimo prognozę.
    Jeigu atrodo, kad susižalojote nestipriai, galite grįžę namo pažeistą vietą pašaldyti ir išgerti vaistų nuo skausmo. Jei traumuotą vietą nuolat stipriai skauda, ji tinsta, vaistai nuo skausmo nepadeda, tuomet ilgai delsti nereikėtų ir derėtų pasirodyti specialistui. Kitais atvejais, kai skausmas nestiprus, traumuota vieta netinsta, tikėtina, kad puikiausiai pasveiksite ir namuose. Žinoma, vykstant į priėmimo skyrių reikėtų nusiteikti, kad ne Jūs vienas toks nesėkmingai paslydęs.
  • Kokia pirma pagalba dar nepasiekus gydymo įstaigos turėtų būti suteikiama nuo apledėjusių laiptų paslydusiam asmeniui?
    Visų pirma, reikėtų priėjus trumpai įvertinti būklę – ar žmogus gali atsikelti. Jeigu gali, jam padėti tą padaryti ir, žinoma, sumažinti diskomfortą nukentėjusiajam, pavyzdžiui, jei skauda alkūnę, žmogus negali jos laisvai judinti, galima ranką tiesiog parišti su skara. Jei po ranka yra kokių priemonių, galima iš jų padaryti improvizuotą įtvarą – tiks bet kas – nuo lazdos iki susukto sąsiuvinio – dažnai bent dalinai stabilizavus pažeistą sritį iškart atlėgsta skausmas nukentėjusiajam. Jei pacientas skundžiasi, kad negali atsistoti, reikėtų jį patogiai įtaisyti ir kviesti Greitąją medicinos pagalbą. Nereikėtų duoti gerti ar valgyti, nes tai gali apsunkinti tolesnį gydymą priėmimo skyriuje.
  • Kaip reikia mokėti kristi ant slidaus pagrindo, kad kritimas būtų mažiau skausmingas, o traumos mažesnės?
    Jei žmogus žinotų, kada paslys, būtų galima mokyti kritimo technikų, kurias taiko profesionalūs kovų menų sportininkai – kad išvengtų traumų ar jos būtų lengvesnės. Deja, paslydimai daugumai žmonių, kad ir kaip atsargiai mėgintume eiti, paprastai būna visiškai netikėti. Žmogus ne katė – ne visada refleksai suveikia tinkamai, krentama nekontroliuojamai – ant šono ar nugaros ir arba spėjama ištiesti ranką, arba ne.
  • Ar įmanoma kokiomis nors priemonėmis stiprinti, pavyzdžiui, kaulus ir taip sumažinti lūžių tikimybę paslydus? Jei taip, kaip galima tai padaryti?
    Priemonių kaulams stiprinti yra. Tačiau reikia nepamiršti, kad yra nekeičiamų veiksnių, kurie silpnina kaulus, tokių kaip amžius, lytis, genetinis paveldėjimas. Nepaisant to, tokie faktoriai kaip judrus gyvenimo būdas, sveika mityba, kiti tinkami įpročiai gali padėti sustiprinti kaulus ir taip sumažinti lūžių tikimybę. Kaulo tvirtumui palaikyti reikalingas fizinis krūvis – nebūtina prakaituoti sporto salėje kiaurą parą, tam visiškai užteks šiaurietiško ėjimo, aerobikos ar paprastų pratimų su svarmenimis. Fiziologiškai kaulas yra nuolat aktyviai besikeičiantis audinys dėl pusiausvyros tarp ląstelių, kurios ardo kaulinį audinį, ir ląstelių, kurios jį gamina ir stiprina. Kaulo apykaitai svarbūs mikroelementai - kalcis, magnis, cinkas ir vitaminas D. Kalcio daug žaliosiose daržovėse, pavyzdžiui, brokoliuose, kopūstuose (bet ne špinatuose, nes juose daug oksalo rūgšties, kuri blogina kalcio įsisavinimą), pieno, sojų produktuose. Tuo tarpu riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša ar skumbrė, ir kiaušiniai turi daug vitamino D. Jei jaunam žmogui pakanka su maistu gaunamų mikroelementų, tai vyresniame amžiuje tiek moterims, tiek vyrams rekomenduojama papildomai su maistu vartoti minėtus mikroelementus ir vitaminą D. Žalingi įpročiai, ypač rūkymas, labai blogina prognozę lūžių tikimybei, kadangi mažina kaulinę masę. Alkoholio vartojimas be to, kad silpnina kaulinį audinį, dar ir labai didina riziką paslydus pavojingai parkristi.

 Gydytojas ortopedas-traumatologas S. Bartašius - registracija konsultacijoms tel. (8 5) 2390 500.

Vilnius