Iš viso rezultatų:
Pagrindinis
Vilnius

Šienligė - pažinkite priešą, kad jį įveiktumėte

Manoma, kad alerginiu rinitu serga apie 15-20 proc. visos populiacijos. Tačiau šitie skaičiai gali būti ne visai tikslūs, nes labai daug žmonių paprasčiausiai nekreipia dėmesio į savo ligą. Žmonės mano, kad jiems tiesiog sloga, kuri tai atsiranda, tai pranyksta. Išties alerginis rinitas gali būti ir astmos pranašas.

26 metų vyrui apie trejus-ketverius metus tęsėsi alerginio rinito, kitaip – šienligės, simptomai. Tačiau jis nesilankydavo pas gydytojus, tik kartkartėmis išgerdavo tabletę. Į alergologą kreipėsi vėliau, kai prasidėjo priepuoliniai simptomai: atsirado švokštimas krūtinėje ir dusulys, pažadindavęs net naktimis.
Atlikus tyrimus, jam buvo nustatytas ne tik alerginis rinitas, bet ir prasidėjusi alerginė astma, kurią lėmė delsimas gydyti šienligę. Tad, užuot gydžius vieną ligą, teko gydyti abi.

 

Liko tik nežymūs simptomai
Manoma, kad nalerginiu rinitu serga apie 15-20 proc. visos populiacijos. Tačiau šitie skaičiai gali būti ne visai tikslūs, nes labai daug žmonių paprasčiausiai nekreipia dėmesio į savo ligą.
„Žmonės mano, kad jiems tiesiog sloga, kuri tai atsiranda, tai pranyksta. Išties alerginis rinitas yra gili ir aktuali problema. Jis gali būti ir astmos pranašas. Seniai pastebėta, kad sergantys astma pacientai turi ir alerginį rinitą ir atvirkščiai – tiems, kuriems yra alerginis rinitas, vėliau prasideda ir astma“, – pasakojo privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Tomas Slomskis.
Jeigu minėtasis pacientas būtų laiku kreipęsis į gydytoją, kuris jam būtų parinkęs tinkamiausią gydymą, greičiausiai jam ne tik nebūtų prasidėjusi astma, bet ir gerokai sumažėję alerginės slogos simptomai, kaip tai nutiko kitai gydytojo T.Slomskio pacientei.
27 metų moteriai ndvi vasaras iš eilės kartojosi slogos simptomai. Iš pradžių ji į tai nekreipė dėmesio, bet vėliau, pasitarusi su šeimos gydytoja, nusprendė gydytis. Buvo ištirta, kad moteris alergiška beržams ir paskirtas gydymas.
Vėliau pacientė pas alergologą atvyko žiemą, nusprendusi pradėti ankstyvą pasiruošimą artėjančiam vasaros sezonui. Jai buvo paskirta specifinių alergenų imunoterapija. Pacientei gydytojas leido tam tikras injekcijas – tą patį beržo alergeną. Taip organizmas prie alergeno buvo įpratintas ir jau kitą vasarą moteris sutiko tik su labai nežymiais alergijos simptomais.


Taikosi į ligos prigimtį
T.Slomskis pasakojo, kad specifinė alergenų imunoterapija yra pats moderniausias alergijos gydymo būdas, padedantis pašalinti ne tik ligos simptomus, kaip tai daroma vaistais, bet ir pačią priežastį, tai yra, įpratinti organizmo imuninę sistemą prie alergeno, kad ji tam nesipriešintų.
Taikant imunoterapiją npacientas gauna natūralius, išgrynintus alergenus, kurie įprastai sukelia alergiją. Gydyti pradedama nuo mažų dozių, tam tikrais intervalais.
Alergenai gali būti arba leidžiami, arba geriami. Tiek leidžiamų, tiek geriamų vaistų veiksmingumas yra panašus, tad gydymas parenkamas priklausomai nuo paciento poreikių. Pavyzdžiui, vaikams dažniau skiriama gerti vaistus. Tuo tarpu suaugusiesiems, ypač tiems, kurie yra užimti ir gali pamiršti kasdien išgerti vaistus, dažnai patogiau, kai juos nustatytu laiku suleidžia ir tuo pačiu gydymo eigą kontroliuoja gydytojas.
„Kas kiek laiko reikia leisti vaistus, priklauso nuo preparato. Šiuo metu paprasčiausia schema yra šešios injekcijos iki sezono pradžios. Gydymas gali būti pradėtas tik kol neprasidėjo žydėjimo sezonas. Jeigu pacientai yra alergiški žydinčioms žolėms, jiems imunoterapiją reikėtų pradėti taikyti jau dabar. Tiems, kurie yra alergiški beržams, taip pat reikėtų išsitirti ir i& nscaron; anksto suplanuoti gydymą“, – aiškino gydytojas.
Ar galima pacientui skirti specifinę alergenų imunoterapiją ir kaip ilgai ją taikyti, nusprendžia gydytojas, įvertinęs paciento būklę. Paprastai gydymas taikomas nuo trejų iki penkerių metų. Tiek laiko taikant gydymą galima pasiekti labai gerų rezultatų. Manoma, kad net ir baigus imunoterapiją jos poveikis gali tęstis apie 3-5 metus, arba alergija išvis neatsinaujinti.


Tinka ne visiems
Nors imunoterapija – patogus ir pažangus alergijos gydymas, ją taikyti galima ne visiems. Šio gydymo negalima taikyti sergantiesiems onkologinėmis, autoimuninėmis ligomis, taip pat tiems, kurių burnoje yra negyjančių žaizdų, bei neatsakingai į gydymą žiūrintiems pacientams.
Jeigu negalima taikyti specifinės alergenų imunoterapijos, pacientams skiriamas įprastinis gydymas medikamentais, slopinančiais ligos simptomus.
Priešalerginius vaistus taip pat reikia pradėti vartoti iš nanksto – likus bent savaitei-dviems iki numanomo medžių žydėjimo sezono. Svarbu nevengti kreiptis į gydytoją.
„Gydytojai alergologai gali ne tik parinkti labiausiai tinkantį gydymą, bet ir duoti vertingų patarimų, kaip elgtis, tuomet, kai žydi alergiją sukeliantys augalai. Svarbiausia – nusistatyti ir žinoti alergeną, kaltą dėl alergijos. Tik pažindami savo priešą galime jo išvengti ir sumažinti ligos simptomus“, – sakė T.Slomskis.


Ne vien klasikiniai simptomai
Dažniausi alerginio rinito simptomai yra varvanti nosis, ašarojančios akys, čiaudulys. Tačiau gydytojas T.Slomskis pasakojo, kad pasitaiko ne tik pirminių, klasikinių ligos simptomų.
Pavyzdžiui, viena 34 metų moteris pastebėjo, kad sirgdama sloga ji negali valgyti obuolių ir lazdyno riešutų. Į slogą moteris gal ir nebūtų kreipusi didelio dėmesio, bet, kadangi suvalgius obuolių ar lazdyno riešutų jai atsirasdavo lūpų ir liežuvio niežulys, lengvas nlūpų patinimas, ji pagalvojo, kad tikriausiai yra alergiška maistui ir todėl kreipėsi į gydytoją.
Pacientei T.Slomskis nustatė įsijautrinimą beržams ir paaiškino, kad dalis žmonių, sergančių alerginiu rinitu, turi ir vadinamąjį burnos alerginį sindromą.
„Burnos alergijos sindromas daliai pacientų pasireiškia dėl to, kad alergenai, sakykime – beržo, turi kai kurių bendrų elementų su tam tikruose maisto produktuose esančiais alergenais arba jų dalimis“, – sakė gydytojas.


Alergijos linkusios plisti
Alergijos – paveldimos. Jeigu bent vienas iš tėvų yra alergiškas, tikėtina, kad su ta pačia bėda susidurs ir jų vaikai. Be to, alerginės ligos linkusios plisti.
„Jeigu pacientas alergijos nesigydo, gali atsirasti įsijautrinimas ir kitiems alergenams, ne tik žydintiems, sezoniniams, bet ir nuolatiniams, pavyzdžiui, namų dulkių erkėms. Negydomas alerginis rinitas gali progresuoti, simptomai pasidaryti tokie stiprūs, kad žmogus negalės ramiai dirbti, išsimiegoti, išeiti į lauką. Tokiam pacientui, jeigu turi polinkį, gali išsivystyti ir astma. Tada gali prireikti nuolatinio ir astmos, ir alerginio rinito gydymo“, – pasakojo alergologas.


Šienligė – pažinkite priešą, kad jį įveiktumėte
Šienligę neretai lydi ir kitos alergijos. Pavyzdžiui, pacientai, kurie nuo vaikystės turi atopinį dermatitą, vėliau įgyja alerginį rinitą, ir astmą. Tad neretai žmonės visą gyvenimą serga visomis šiomis trimis ligomis.
Turintys polinkį į šienligę pacientai dažnai būna alergiški ir namų dulkių erkėms. Pastarąją alergiją jie dažniausiai pastebi besitvarkydami namus arba rytais keldamiesi iš lovos ar atsigulę vakarais, taip pat užėję į dulkėtą aplinką ar patalpas, kuriose yra daug kiliminės dangos.
„Jeigu žmogus alergiškas namų dulkių erkėms, geriausia idealiai susitvarkyti aplinką, arba laikytis namų aplinkos kontrolės. Namuose neturėtų būti kilimų, dulkes kaupiančių daiktų. Namus reikėtų valyti tik drėgnu būdu, įsigyti specialius dulkių siurblius, kurie neišleidžia į aplinką susiurbtų dulkių. Patalynė turi būti nuolat skalbiama, geriausia – 60 laipsnių temperatūroje, kurioje žūsta namų dulkių erkės, čiužinys taip pat turi būti valomas. Pagalves reikėtų rinktis sintetinio užpildo, kurį galima ir skalbti“, – patarė pašnekovas.
Turintiems alergiją namų dulkių erkėms taip pat gali būti taikoma specifinė imunoterapija. Jeigu pacientui kelios alergijos, šiuo metodu paprastai gydoma ta liga, kurios simptomai vyrauja labiau.


Keletas patarimų, kaip elgtis žydint alergiją keliantiems augalams:

  • Prasidėjus alergiją sukeliančių augalų žydėjimui grįžę iš lauko palįskite po dušu.
  • Stenkitės būti gryname ore tuomet, kai yra mažiausia žiedadulkių koncentracija – ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą.
  • Odą prie nosies pasitepkite vazelinu, kad žiedadulkės patektų ne į nosį.

Giedrė Balčiūtė, www.lrytas.lt, 2014 m. vasaris

Vilnius