Iš viso rezultatų:
Pagrindinis
Vilnius

Migrena - diagnozė per 10 minučių

Tyrimai rodo, kad migrena yra paplitusi labiau nei tokios žinomos ligos kaip bronchų astma, cukrinis diabetas ir epilepsija kartu sudėjus. Šia liga serga maždaug vienas iš dešimties besiskundžiančiųjų galvos skausmu.

Priežastys nežinomos

Viena nuo migrenos kenčianti moteris pasakoja, kad galvos skausmai prasidėjo dar vaikystėje. Pirmą kartą tėvai kreipėsi į specialistus jau sulaukus trejų. „Kiek save atsimenu, tiek skauda galvą. Paauglystėje skausmai sustiprėjo, naktimis užeidavo stiprūs priepuoliai. Kelis kartus darytas magnetinis rezonansas nerodė kokių nors sutrikimų. Tada sakė, kad praeis, išaugsiu, kad spazmuoja kraujagyslės“,– pasakojo npašnekovė. Tačiau su migrena dabar jau studijas baigusi ir pagal specialybę dirbanti moteris gyvena ir šiandien. Ji pripažino, kad vėlavimų į darbą dėl šios sveikatos problemos pasitaiko. Visa laimė – darbdavys supratingas.

„Kardiolitos“ Galvos skausmo centro gydytoja neurologė dr. Kristina Ryliškienė sako, kad tikrosios migrenos priežastys nėra žinomos. „Tai yra taip vadinama idiopatinė liga. Neabejotinai svarbūs genetiniai veiksniai: polinkis sirgti migrena dažniausiai paveldimas, ypač moterims. Dažniausiai, atliekant moderniausius eksperimentinius tyrimus, nustatoma, kad netinkamai veikianti smegenų dalis, turinti įtakos migrenai atsirasti, yra smegenų kamienas. Jame yra kelios netinkamai veikiančios struktūros, kurių veiklos sutrikimai dėl nežinomų priežasčių yra ne nuolatiniai, o epizodiniai.“

 

Provokatoriai

Migrena sergančių ligonių stebėjimo tyrimai leidžia įvardinti veiksnius, kurie dažnina ar sukelia migrenos priepuolius. „Jie yra vadinami migrenos provokatoriais“,– aiškina specialistė. Anot dr. K Ryliškienės, vienas iš migreną provokuojančių veiksnių – bet kokios kilmės, ypač nerimo sukeltas miego sutrikimas. Taip pat įtakos turi ir nereguliari mityba. „Visuomenėje yra žinomi specifiniai produktai, provokuojantys galvos skausmus – raudonas vynas, sūris, dažnas kofeino vartojimas. Tačiau svarbiausia – tiesiog nereguliari mityba“,– sako specialistė. Ir priduria, kad dar vienas labai svarbus migrenos „pastiprintojas“ – endrokrinologiniai pokyčiai. „Tai itin ryšku moterims. Yra dalis migrenų, kurios būna susijusios tik su menstruacijomis. Estrogenai turi receptorius smegenyse, kurie aptinkami vadinamame migrenos skausmo kelyje. Tad tai, kad moterys dažniau serga migrena – turi biologinį npagrindą. Būtent dėl moteriškųjų lytinių hormonų pusiausvyros kitimo migrena, esant menopauzei, nėštumui, gerėja, o menstruacijų metu vykstanti migrena yra stipresnė, ilgesnė ir labiau varginanti“,– moterims būdingus pakitimus įvardijo gydytoja neurologė.


Gali progresuoti

Didžiajai daliai žmonių migrena turi natūralią eigą. Liga atsiranda dažniausiai paauglystėje. Jos pikas kamuoja darbingo amžiaus žmones. „Kai žmogus turi daug užduočių, darbų, jo gyvenimo ritmas ne visai reguliarus, migrena gali būti intensyvesnė. Natūraliai senstant smegenims, keičiantis hormoniniam fonui, liga nyksta, retėja, pasidaro lengvesnės formos. Tačiau galimas ir progresavimas.  Tada migrenos eiga nebeatitinka natūralaus ciklo. Pavyzdžiui, moteris po menopauzės tikisi, kad migrena bus reta, o ji ne retėja, o dažnėja. Išskiriami keli svarbūs momentai, kurie didina ligos progresavimo tikimybę. Pavyzdžiui, didelis migrenos dažnis, kai ligonis patiria ne nvieną, o tris keturis priepuolius per mėnesį. Tuomet šansas, kad migrena su amžiumi ligoniui retės – nedidelis“,– teigia „Kardiolitos“ gydytoja neurologė dr. K. Ryliškienė.


Gyvenimo būdas ir kontrolė

Ligos eigą blogina ir netinkama jos kontrolė. Turint stiprius migrenos priepuolius ir tinkamai jų negydant, vartojant įprastus vaistus nuo skausmo, pasirinktus savo nuožiūra, progresavimo rizika labai didelė. „Sunki migrena, dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas, miego sutrikimai, viršsvoris skatina migrenos priepuolius kartotis. Taip pat jei žmogus sendamas įgyja kitų lėtinio skausmo ligų, pavyzdžiui, juosmens, kaklo skausmą, osteoartritą. Tuomet migrena yra linkusi progresuoti ir tapti lėtine. Lėtinės migrenos metu galva skauda ne kelis kartus per mėnesį, bet daugiau nei penkiolika dienų per mėnesį“,– perspėja specialistė.


Sparti diagnozė

Jei migrenos priepuoliai yra tipiniai, o apžiūros metu nerandama jokių pakitimų - migrena diagnozuojama tik iš pokalbio su pacientu. Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ neurologijos specialistė dr. K. Ryliškienė sako, kad nėra tokio tyrimo, kurį atlikus būtų pasakyta, kad tai – migrenai būdingi pakitimai. „Migrena nepalieka pakitimų nei kraujo, nei galvos vaizdo, nei kraujagyslių tyrimuose... Tyrimai gali būti skiriami, jei kyla įtarimų dėl galimų kitų galvos skausmų priežasčių.“

Pokalbio su pacientu metu specialistas turi išsiaiškinti esminius migrenai būdingus simptomus. „Turime diagnostinius kriterijus. Kai kalbame su pacientu, galvoje dėliojame pliusus ir minusus. Tuomet ir sprendžiame – migrena ar ne. Manoma, jei gydytojas vadovaujasi tais kriterijais, migreną diagnozuoti gali per penkias – dešimt minučių pokalbio. O visa kita dalis pokalbio skiriama migrenos poveikiui įvertinti ir individualiai gydymo schemai sudaryti“,– migrenos diagnostiką nupasakojo gydytoja.


Gydoma, bet neišgydoma

Taigi migrena kur kas greičiau diagnozuojama,  nei paskiriamas konkretus gydymas. „Kai kurie pacientai sako: „Kokia čia migrena, mano bendradarbis vemia, nepasikelia“. Migrena gali būti labai įvairaus sunkumo, priepuoliai - labai įvairios trukmės ir dažnio. Dirbame su trimis ligonių grupėmis. Vienai tereikia vaisto priepuoliui numalšinti, kitai – profilaktinio gydymo, kurį reikia tinkamai parinkti. O trečia – pati sunkiausia, kur ir priepuoliai sunkiai koreguojami, ir profilaktika sunkiai parenkama“,– vardija dr. K. Ryliškienė.
Deja, migrena negali būti išgydoma. Tad visas gydymas yra nukreiptas migrenos kontrolei. „Ją būtina valdyti, padėti surasti vaistus, su kuriais priepuoliai greičiau nuslopinami, sumažinti priepuolių dažnį. Todėl gydant išskiriamos dvi gydymo kryptys: priepuolio gydymas ir profilaktinis, priepuolius retinantis gydymas. Visiškai migreną panaikinančio gydymo, deja, nėra“,– teigia „Kardiolitos“ gydytoja neurologė.

 

Galvos skausmo centre konsultuoja patyrusios gydytojos neurologės dr. K. Ryliškienė, J. Vainauskienė.

Užsiregistruoti gydytojų konsultacijoms galite:

tel. (8 5) 2390 500.

Vilnius