Iš viso rezultatų:
Pagrindinis

Migrenos įtaka kasdienei veiklai

Ar migrena yra sunki liga? 1993 m. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) pasiūlė papildomą epidemiologinį rodiklį – DALY (angl. disability-adjusted life year), kurio viena iš sudedamųjų dalių yra vadinamieji gyvenimo metai su negalia YLD (angl. years lived with disabiliy). Ligos svoris matuojamas santykiniais vienetais nuo 0,0 iki 1,0; rodiklis 0,7-1,0 reiškia sunkią ligą. Pagal PSO 2001 m. paskelbtus duomenis, migrenos svoris yra 0,7, o pagal dėl ligos nevisavertiškai pragyventą laiką migrena yra 19 vietoje tarp visų lėtinių ligų.

Kaip mažinti galvos skausmo naštą?


3 organizacijos – Pasaulio Galvos Skausmo Sąjunga, World Headache Alliance, Tarptautinė Galvos Skausmo Draugija, The International Headache Society ir Europos Galvos Skausmo Federacija, European Headache Federation, bendradarbiaudamos PSO, susibūrė bendrai veiklai galvos skausmo naštai mažinti (LTB, angl. Lifting the Burden: The Global Campaign to Reduce the Burden of Headache Worldwide). Šios kampanijos pagrindinė misija – parodyti pasauliui, kad galvos skausmas yra problema. Yra renkami įvairių pasaulio šalių duomenys apie galvos skausmo rūšių paplitimą, duomenys teikiami sveikatos apsaugos politikams, skelbiami mokslinėje medicininėje spaudoje. Galvos skausmą pirmiausiai reikia diagnozuoti. Galvos skausmas turi būti efektyviai gydomas, reikalinga koreguoti gyvenimo būdą, naudoti įrodymais pagrįstus gydymo metodus, sunkesniais atvejais nustatyti diagnozę, sudaryti gydymo planą turi gydytojas neurologas, kurio specializacija - galvos skausmas. Labai svarbus yra ligonių mokymas: jie turi žinoti, kokio geriausio gydymo rezultato gali tikėtis ir kaip jo siekti.

Kaip gydytojas gali sužinoti apie ligonio patiriamo galvos skausmo sunkumą?


Per apsilankymą pas gydytoją surenkama informacija apie galvos skausmo požymius: skausmo pobūdį, jo stiprumą, trukmę, dažnį ir kartu pasireiškiančius simptomus. Migrenos sunkumui apibūdinti reikalingi papildomi įvertinimo metodai: galvos skausmo dienynai arba kalendoriai ir klausimynai, kuriuos pildo gydytojas arba pats ligonis.

Kas yra galvos skausmo kalendorius?


Galvos skausmo kalendoriuje pildoma tik pati svarbiausia gydytojui informacija, apie kurią ligonis sužino iš pateiktos kalendoriaus pildymo instrukcijos. Dažniausiai gydytojas nori žinoti, kiek per mėnesį iš viso yra dienų su galvos skausmu, kiek iš jų yra stipraus skausmo dienų, kiek galvos skausmo dienų yra gydoma vaistais. Kalendoriuje galima matyti ligoniui būdingą skausmo dienų išsidėstymą: daug skausmo epizodų po 1 dieną, ar keli labai ilgi skausmo priepuoliai, savaitgalinis galvos skausmas, skausmas menstruacijų metu ir kt. Visų pakartotinių galvos skausmo specialisto konsultacijų metu yra vertinamas ligonio galvos skausmo kalendorius. Labai gerai, kai tokį užpildytą bent 1 mėnesio kalendorių ligonis atsineša į pirmąją konsultaciją.

Kas yra MIDAS?


Naujo lietuviško klausimyno, vertinančio migrenos sunkumą, sudarymas būtų sunkus, atimtų daug laiko ir pastangų, nors jo rezultatas nebūtinai būtų geriausias, todėl 2006-2008 m. Lietuvai buvo pritaikytas tinkamiausias jau egzistuojantis klausimynas. 1999 metais Stewart ir Lipton sukurtas ir publikuotas migrenos įtakos kasdienei veiklai klausimynas MIDAS (angl. Migraine Disability Assessment) leidžia greitai ir tiksliai įvertinti dėl migrenos sutrikusią kasdienę ligonio veiklą. Savarankiškai namie pats užpildęs MIDAS, ligonis geriau supranta savo migrenos sunkumą, tai paskatina jį tikslingai kreiptis pagalbos į specialistus – geriau diagnozuojamas ir efektyviau gydomas galvos skausmas. Be to, gydytojas, matydamas kiekvieno MIDAS klausimo atsakymą ir galutinį įvertinimą geriau gali suprasti ligonį ir greičiau parinkti efektyvų gydymą.  Nes MIDAS atsipindi kiekvienam ligoniui savaip svarbią kasdienę veiklą: dirbančiajam – darbą, studentui – mokymasį, namų šeimininkei ar vaikus auginančiai moteriai – namų ruošą, vaikų priežiūrą. Todėl ir nedirbantis asmuo atsakinėdamas į paskutiniuosius tris MIDAS klausimus, turi ką žymėti.

Kaip pildyti MIDAS?


MIDAS sudaro 5 klausimai, apimantys 20-50 metų amžiaus ligonio kasdienės veiklos dažniausias rūšis. Pasirinktas 3 mėnesių apklausos laikotarpis yra pakankamas galvos skausmų dažniui nustatyti ir ne per ilgas prisiminti. Ligonis nurodo, kiek dienų per paskutinius 3 mėnesius dėl galvos skausmo jis nebuvo darbo vietoje ar mokymo įstaigoje (pirmasis klausimas), visai neatliko namų ruošos darbų (trečiasis klausimas), nukentėjo jo laisvalaikis (penktasis klausimas). Kiti du klausimai skirti labai, t.y. daugiau nei per pusę, sumažėjusiam darbingumui ar gebėjimui mokytis (antrasis klausimas) ir sumažėjusiam gebėjimui atlikti namų ruošos darbus (ketvirtasis klausimas). Galutinis rezultatas (dienų skaičius) gaunamas sudėjus visų penkių klausimų atsakymus. Jis gali viršyti dienų, kuriomis skaudėjo galvą, skaičių, jei dėl priepuolių nukentėjo daugiau negu viena veiklos rūšis. Jei ligonis nedirba (nesimoko), jis atsakinėja tik į tris paskutiniuosius klausimus.
Du papildomi klausimai (A ir B) apie galvos skausmų dažnį ir stiprumą suteikia pagalbinės informacijos gydytojui, tačiau jų atsakymai į galutinį rezultatą neįtraukiami.
Galutinio rezultato vertinimas: I laipsnis (0-5 balai) – labai maža galvos skausmų įtaka kasdienei veiklai arba įtakos nėra, II laipsnis (6-10 balai) – maža įtaka, III laipsnis (11-20 balai) – vidutinė įtaka, IV laipsnis (daugiau negu 21 balas) – didelė įtaka veiklai.