Iš viso rezultatų:
Pagrindinis

Sergantieji migrena dažniau serga kitomis ligomis

Migrena – gana dažna liga. Teigiama, kad ji kamuoja daugiau kaip 10 proc. žmonių visame pasaulyje. Šia liga gali susirgti bet kuris, bet kokio amžiaus, išsilavinimo, lyties ar socialinės padėties žmogus. Linkstama manyti, kad migrena – savaime praeinanti ir tarsi ne visai „rimta“ liga, kurios priepuolius reikia tiesiog iškentėti. Tačiau išmintingiau kreiptis į specialistus, užuot kentus skausmus, dėl kurių ligonis kurį laiką tampa nedarbingu. Juk vaistais priepuolį galima numalšinti gerokai ngreičiau.

Ne paprastas galvos skausmas

Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja neurologė Kristina Ryliškienė pasakojo, kad migrena nėra paprastas galvos skausmas. Pasak gydytojos, migrenos priepuolis nuo kitokio galvos skausmo skiriasi savo pobūdžiu. Dažnai tai pulsuojantis, tvinksintis, kalantis skausmas smilkinių, akiduobių ar pakaušio srityje.

Skiriasi ir jo stiprumas. Sergantieji migrena skundžiasi labai stipriu, kartais nepakeliamu skausmu, kuris suintensyvėja net ir dėl nedidelio fizinio aktyvumo. Todėl ligoniui geriausia yra ramiai gulėti ar sėdėti.

Nuo kitokio galvos skausmo migrena skiriasi ir lydinčiais simptomais. Skausmo metu ligonį erzina garsai, šviesa, kvapai, pykina, gali prasidėti netgi vėmimas. Būtent pagal šiuos požymius ir diagnozuojama migrena.

Teigiama, kad tipiškas migrenos priepuolis atrodo taip: nprasidėjus galvos skausmui žmogus prašo visiems išeiti iš kambario, užtraukia užuolaidas, guli bijodamas net pajudėti, jį pykina arba vimdo.

Gydytoja neurologė pasakojo, kad migrenai būdingi pasikartojantys skausmo priepuoliai, kurių vidutinis dažnis yra 1-2 kartai per mėnesį, o vidutinė trukmė – 1-2 dienos.

Paprastai migrena nustatoma tik iš to, kaip žmogus apibūdina simptomus. Migrenos kamuojamų žmonių tyrimai – kraujo ir kraujagyslių, galvos smegenų kompiuterinės ar magnetinio rezonanso tomografijos – paprastai būna normalūs.


Vaikai serga pilvo migrena

Migrena gali kamuoti ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus.

„Vaikų migrenos priepuoliai dažniausiai yra trumpesni. Migrena sergantys vaikai dažniau negu suaugusieji vemia. Kadangi pakankamai tiksliai migrenos priepuoliui būdingas savybes vaikas gali nupasakoti tik sulaukęs maždaug devynerių metų, svarbu pastebėti, kaip vaikas atrodo ir kaip elgiasi. nSvarbu atkreipti dėmesį, jei jis išblyškęs, ar pajuodę paakiai, taip pat jeigu nustoja žaisti ir nori pagulėti“, – įspėjo gydytoja K.Ryliškienė.

Vaikystėje pasitaiko ir vadinamųjų migrenos ekvivalentų arba atitikmenų, kai būna tik priepuolinis svaigimas ar pilvo skausmas, o galva neskauda. Tokia būklė vadinama pilvo migrena.


Paneigė stereotipus

Migrena gali prasidėti bet kurio amžiaus žmonėms, bet dažniau pirmieji priepuoliai ištinka jaunesniems negu 40 metų asmenims.

Paprastai ši liga prasideda dar paauglystėje ir jaunystėje. Mergaitėms ji neretai būna susijusi su menstruacijų pradžia. Tuo tarpu sunkiausi ir dažniausi priepuoliai kamuoja 20-45 metų amžiaus ligonius.

Pastebėta, kad moterys migrena serga tris kartus dažniau, negu vyrai. Nors teigiama, kad pastaruoju metu didėja vyrų sergamumas šia liga, taip nėra. Tiesiog keičiantis požiūriui į sveikatą stipriosios lyties atstovai dažniau iš nsako medikams nusiskundimus, taigi ir migrenos atvejų nustatoma daugiau.

Dažniau migrena pasitaiko tiems, kurie turėjo ja sergančių giminaičių.

Gydytoja K.Ryliškienė pastebėjo, kad per daugelį metų susiformavo sergančiojo migrena stereotipas. Linkstama manyti, kad migrena dažniausiai serga jaunos, lieknos, jautrios mieste gyvenančios moterys. Tačiau prieš kelerius metus šį stereotipą sulaužė amerikiečiai, kurie nustatė, kad sunkesne migrena serga ne tik labai liesi, bet ir stambūs ligoniai.

„Šiuos bendros populiacijos tyrimo duomenis patvirtina kasdienė praktika. Po kelių gimdymų apie 20 kg svorio priaugusi moteris paprastai patiria daug daugiau priepuolių“, – pastebi pašnekovė.

Anot medikės, tai, kad žmogaus kūno masė didėja, nėra savaime migrenos priežastis, bet dėl to liga gali dažnai kartotis, be to, gali atsirasti komplikacija – lėtinė migrena.


Aura lydi ne visada

Dar viena paplitusi nuomonė, kad migreną visada lydi aura, kurią žmogus regi prieš priepuolį.

Pasak „Kardiolitos“ neurologės, aura nebūtinai lydi migreną. Dažniausia yra galvos skausmo priepuoliais pasireiškianti ligos forma, vadinama migrena be auros.

„Migrena su aura yra maždaug tris kartus retesnė. Jos skiriamasis bruožas yra tas, kad dažniausiai prieš galvos skausmą, rečiau – jam prasidėjus, atsiranda tam tikri neurologiniai sutrikimai. Beveik visada auros metu trinka rega – ligonis abiem akimis pradeda matyti blyksinčius, žėrinčius, laužytus objektus, kurie linkę didėti, vėliau mažėti. Mirgėjimo plote pacientui gali „iškristi“ regos laukas. Kartais auros metu palaipsniui aptirpsta kuri nors viena veido pusė, tos pačios pusės ranka, rečiau – koja. Jeigu ligonis – dešiniarankis ir jam aptirpo dešinioji ranka bei dešinė veido pusė, tirpimo metu gali sutrikti kalba. Tokia neurologinių nusiskundimų visuma vadinama tipine migrenos aura. Kiekvienas šių simptomų – sutrikusi rega, kalba, tirpimo atsiradimas – gali trukti nuo 5 minučių iki valandos“, – paaiškino daktarė K.Ryliškienė.


Bet ko gerti nevertėtų

Migrena kol kas neišgydoma liga. Vaistais galima tik palengvinti ir gerokai sutrumpinti priepuolius. Tačiau geriausia, kai vaistus paskiria gydytojas, nes gausus neefektyvių vaistų vartojimas gali taip pat sukelti galvos skausmus.

Migrena gydoma specifiniais medikamentais, kuriuos gerdamas žmogus gali jausti sunkumą krūtinėje, pirštų tirpimą, poreikį numigti, bet šie reiškiniai yra trumpalaikiai.

Kartais, pirmąkart pabandžius išgerti vaistų, migrenos priepuolio įveikti nepavyksta. Gydytoja K.Ryliškienė pasakojo, kad taip gali būti dėl to, kad galbūt žmogus jų išgėrė per vėlai. Kuo anksčiau žmogus išgers vaistus, tuo greičiau jie suveiks, todėl rekomenduojama tabletę nuo migrenos visada nešiotis su savimi ir išgerti ją dar nepradėjus pykinti.

Jeigu migrenos priepuoliai kamuoja dažnai, bent kartą per savaitę, rekomenduojama gerti ne tik vaistus nuo priepuolio, bet ir profilaktinius medikamentus, kad priepuoliai taptų retesni ir lengvesni.

Norint įsitikinti, ar gydymas profilaktiniais vaistais efektyvus, reikia kalendoriuje žymėti skausmų dažnį.


Provokatoriai ne visada aiškūs

Tiems, kuriuos kamuoja labai dažni migrenos priepuoliai, tai yra, jie pasireiškia, pavyzdžiui, kartą per savaitę, „Kardiolitos“ gydytoja patarė ieškoti migreną dažninančių veiksnių.

Migreną gali sukelti įvairios kilmės miego sutrikimai ar miego režimo nesilaikymas, emocinė įtampa šeimoje ir darbe, arba priešingai – staigus emocinės įtampos sumažėjimas savaitgalį.

Todėl gydytojai visada sergantiems migrena visų pirma siūlo sureguliuoti dienotvarkę: panašiu metu keltis ir gultis, nepersimiegoti, darbo dieną planuoti taip, kad netektų dirbti ir mokytis vakare ar dirbti per naktį.

Taip pat prie ligą dažninančių veiksnių priskiriami mažas ir nereguliarus fizinis aktyvumas, gausus kofeino vartojimas, rūkymas, hormoninė kontracepcija.

Sergantiesiems migrena labai svarbu laikytis ir mitybos režimo – valgyti reguliariai ir gana dažnai – 4-5 kartus per dieną, nes skausmą skatina ir alkis. Be to, reikėtų vengti kasdien vartoti kofeino turinčių produktų: stiprios kavos ir arbatos, energinių gėrimų, kombinuotųjų vaistų ar papildų, rekomenduojama mesti rūkyti, reguliariai mankštintis.

„Nemaža dalis ligonių gali nurodyti ir tiesioginius migrenos priepuolio provokatorius, dėl kurių gali įvykti priepuolis. Tai: raudonas vynas, ryški, blyksinti šviesa, tam tikri kvapai ar maisto produktai. Tačiau jei migrenos priepuoliai yra labai reti ir vargina kartą per pusę metų, aiškaus provokatoriaus dažniausiai nepavyksta surasti“, – pasakojo gydytoja K.Ryliškienė.


Didėja insulto rizika

Sergantieji migrena yra linkę dažniau sirgti tam tikromis neurologinėmis ligomis.

Nustatyta, kad jei migreną su aura serganti moteris rūko ir vartoja hormoninę kontracepciją, jai didėja insulto rizika.

Pasak pašnekovės, gali būti, kad kombinuotų nuskausminamųjų su kofeinu vartojimas didina sergamumą neramių kojų sindromu.

„Tarp sergančiųjų migrena dažni ir psichiatriniai susirgimai. Generalizuotas nerimas, panikos atakos, depresija nustatomi iki 3 kartų dažniau, jei ligonis serga dažna migrena. Moterims, sergančioms migrena, būna sunkesnis priešmenstruacinis sindromas – jos turi iki 10 kartų didesnę riziką sirgti endometrioze“, – pasakojo K.Ryliškienė.

Jei migrena labai dažna, toks ligonis neretai dėl pilvo skausmų, pilvo pūtimo, nevirškinimo lankosi ir pas gastroenetrologą, dėl š ienligės, bronchų astmos pas alergologą, dėl dažno širdies plakimo, pasikartojančių alpimų pas kardiologą.

 

Giedrė Balčiūtė, www.lrytas.lt, 2014 m. gegužė

"Kardiolitos"  poliklinikoje konsultuoja patyrę neurologai. 

Registracija ir išsamesnė informacija:

tel. (8 5) 2390 500