Iš viso rezultatų:
Pagrindinis

Sportas, slidės... Ar pagalvojote apie peties traumas?

Žinojote, kad iš visų sąnarių dažniausiai išnyra peties sąnarys? Apie peties traumas, pasiruošimą slidinėjimo sezonui ir tiek profesionalių, tiek mėgėjų sportininkų gydymą pasakoja „Kardiolitos“ klinikų gydytojas ortopedas traumatologas dr. Sigitas Ryliškis .Prasidėjo slidinėjimo sezonas! Ne vienas lietuvis jau spaudžia prie savęs bilietus į kurį nors Europos šalies kurortą, kur džiaugsis kalnais ir saulėje tviskančiu sniegu, leisdamasis nuo kalno. Tačiau viena, ką žmonės dažnai pamiršta – traumų rizika. Žinojote, kad iš visų sąnarių dažniausiai išnyra peties sąnarys? Apie peties traumas, pasiruošimą slidinėjimo sezonui ir tiek profesionalių, tiek mėgėjų sportininkų gydymą pasakoja „Kardiolitos“ klinikų gydytojas ortopedas traumatologas dr. Sigitas Ryliškis.

Kas lemia traumų ndažnumą?

Dr. Sigitas Ryliškis pasakoja, kad kalbant apie traumų dažnį, pirmiausia reikia išskirti, kokios peties traumos galimos apskritai. „Pirmiausia išskirčiau smulkias traumas: patempimus, sumušimus, nubrozdinimus ir panašiai. Tačiau, be abejonės, daugiau problemų yra su sunkesnėmis traumomis, tokiomis kaip kaulų lūžiai ar išnirimai, nes jos reikalauja ilgesnio gydymo ir reabilitacijos. Bet to, po tam tikrų traumų žmogus ne visuomet sugeba grįžti į pirminį fizinio aktyvumo lygį, kas gali nutraukti sportinę, net jei ir mėgėjišką, karjerą“, – perspėja gydytojas.
Anot jo, traumos taip pat skirstomos į kontaktines ir nekontaktines. Užsiimant kontaktiniu sportu, traumos gali būti rimtesnės: sąnarių ir raiščių plyšimai, kaulų lūžiai. Tačiau net ir žaidžiant tenisą, kuris nėra kontaktinis sportas, galima patirti gana nemalonių traumų.
„Žinoma, kontaktinių traumų sunku išvengti, ntačiau jos gali būti netyčinės arba tyčinės. Tiesa, pastarųjų dėl griežtų sankcijų profesionaliame sporte yra ženkliai sumažėję“, – sako ortopedas traumatologas.
Peties traumų dažnumas priklauso nuo sportininko amžiaus ir nuo sportavimo intensyvumo. Jauni žmonės dažniau susiduria su išnirimais, t. y. žastikaulio ir raktikaulio. Vyresnio amžiaus žmonėms būdingesni sausgyslių plyšimai bei kaulų lūžiai. Apskritai vyresnių žmonių patiriamos peties traumos labai skiriasi nuo jaunų ir aktyvia veikla užsiimančių, sportuojančių žmonių.
Tiesa, didžiausias medikų dėmesys skiriamas nekontaktinėms traumoms, jų prevencijai, mat jos dažniausiai įvyksta dėl neapskaičiuoto žmogaus galimybių viršijimo arba nepakankamo pasiruošimo. „Kuo greitesnis sportas – tuo didesnė rizika. Netinkama apranga, ypač šaltuoju metų laiku, taip pat prastas bendras pasiruošimas – visa tai taip pat turi įtakos traumų dažnumui“, – teigia „Kardiolitos“ klinikų specialistas.

Išvengti kartais įmanoma

Dr. S. Ryliškis taip pat akcentuoja, kad sporto šakos, kaip ir specialybės, yra labai skirtingos ir gali tikti ne kiekvienam žmogui pagal fizinius parametrus. Todėl svarbu nepersistengti, kad sportas netaptų kančia ir traumų riziką didinančiu veiksniu. „Jei to nėra paisoma, ateina laikas, kai žmogus sau taip pakenkia, kad nebegali grįžti į sportą. Jei žmogus siekia profesionalesnio sporto lygio būtinai privalo konsultuotis su sporto medikais. Kuo rimtesnis sportas – tuo rimtesnė turi būti ir priežiūra. Privalomi reguliarūs fizinės būklės patikrinimai, ir laboratoriniai kraujo tyrimai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kalbant apie mėgėjus, dažniausiai viskas būna gerai, kai tam tikra sportine veikla yra užsiimama nuo vaikystės. Sportuojantis žmogus žino savo stipriąsias ir silpnąsias vietas. Tačiau jei 30 ar daugiau metų sulaukę žmonės pradeda užsiimti  visiškai nauja sporto & scaron;aka, problemų atsiranda daugiau, padidėja rizika susitraumuoti“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas.

Todėl labai svarbu nepamiršti tokios prevencijos priemonės kaip apšilimas. Pavyzdžiui, vykstant slidinėti, reikėtų jau kurį laiką prieš tai pradėti mankštintis. „Rekomenduojama pabėgioti, kad staiga perėjus iš biuro į trasą organizmui būtų mažesnis šokas. Yra sukurtos net ir specialios pasiruošimo, apšilimo programos. Jos būna bendrosios ir papildomai individualios. Apšilimas dažnai yra nuobodus užsiėmimas ir dažnai praleidžiamas, tačiau labai svarbus profilaktikai nuo traumų“, – pabrėžia dr. S. Ryliškis.

Deja, anot gydytojo, šiame sporte pasitaiko ir kontaktinių traumų. Todėl reikia nepamiršti maksimaliai apsisaugoti naudojant šalmus ir kitas apsaugos priemones.


Jei prireikia peties operacijos...

Jai visgi peties traumos išvengti nepavyko ir atsižvelgiant į tai, kad po žastikaulio išnirimo peties sąnarys pasidaro nestabilus (vargina pasikartojantys išnirimai ar panirimai, išnirimo baimė), sportininkui rekomenduojamas operacinis gydymas. „Kalbant apie peties traumas, medicinos įstaigose yra atliekamos laiko patikrintos operacijos, po kurių yra matomi teigiami rezultatai. Peties sąnario nestabilumas sportininkams vis dažniau gydomas Latarjet kauline plastika, kuri šiuo metu yra mažai traumatiška, o pacientas po jos gana greitai atgauna buvusią peties sąnario funkciją. Artroskopinė Bankart operacija (sąnarinės lūpos artroskopinė fiksacija) taip pat taikoma sportininkų tarpe, tačiau ši operacija tinka tikrai ne visiems. Apskritai dabar yra griežtesni kriterijai renkantis operacijos metodą, kuris priklauso nuo peties sąnario pažeidimo sudėtingumo, paciento amžiaus ir sporto“, – pasakoja „Kardiolitos“ klinikų specialistas.

Jis priduria, kad „Kardiolitos“ klinikose atliekamos ne tik šiuolaikiškos chirurginės operacijos, bet taip pat taikomas ir konservatyvus gydymas. „Neatsiliekame nuo pasaulinio lygio. Mūsų specialistai renkasi laiko patikrintą ir moksliniais tyrimais paremtą gydymą. Mums labai svarbus paciento saugumas, užtikrintumas, prognozuojamas rezultatas. Ką jau kalbėti, kad mūsų gretose dirba vieni geriausių specialistų“, – privalumus vardija dr. S. Ryliškis.

Saugotis reikia ir pakartotinių traumų

Tiesa, gydytojas ortopedas traumatologas perspėja, kad yra nustatyti faktoriai, kurie susiję su pakartotinų traumų rizika. Tai yra amžius, ankstesnės ir galutinai neišgydytos galūnių traumos. „Tokios būsenos žmogui yra didesnė pakartotinos traumos rizika. Ypač dažnai pakartotinės traumos gresia mėgėjams, kurie atsainiau pažiūri į savo sveikatą ir tęsią sportinę veiklą pernelyg anksti.

Jis taip pat akcentuoja, kad po traumos svarbu atkreipti dėmesį ir į psichologinę būklę. „Būna sunku, kai po traumos tenka nustoti sportuoti tai, kas labai patiko. Tačiau jei prie tokios veiklos įmanoma grįžti, neretai jaučiama pakartotinės traumos baimė. Todėl labai svarbu pasitarti su specialistu, kuris gali suteikti konkrečią informaciją. Pačiam spręsti sudėtingą sveikatos problemą nerekomenduojama, kadangi tam reikia turėti specialių žinių. Dažnai nepakanka vieno gydytojo specialisto konsultacijos. Grįžti į sportą padeda reabilitacijos specialistai ir sporto gydytojai. Negalima spręsti bėdos pačiam, kadangi tai pablogina sportininko psichologinę būklę ir gali pakenkti reabilitacijos eigai“, – įspėja dr. S. Ryliškis.

Dėl peties ligų ir traumų "Kardiolitoje" konsultuoja gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Sigitas Ryliškis.
Užsiregistruoti gydytojo konsultacijai galite:
tel. (8 5) 2390 500.