Iš viso rezultatų:
Pagrindinis
Vilnius

Jei skausmas priverčia sustoti

Žmonėms, sergantiems venų ligomis, šylant orui atsiranda vis daugiau bėdų: kojos tinsta, prakaituoja, tampa sunkios, išryškėja venos. Jei pajutote stiprų skausmą kojoje, būtinai pasitikrinkite, ar tai – ne prasidedančios venų trombozės simptomas. Dovilė Joneliūnienė

Individualus gydymas

32-erių statybininkas Mindaugas Katinas prieš 5 metus pradėjo jausti tirpimą blauzdoje. Po savaitės vyras skausmą pajuto jau ir blauzdos viršuje. ,,Nebegalėjau net kojos priremti prie žemės. Blauzdoje pajutau sukietėjimą. Tada nuvykau pasitikrinti pas gydytoją, ji nusiuntė mane pas angiochirurgą. Atikus rentgeno tyrimą, paaiškėjo, kad blauzdoje yra trombas. Tikrai negalvojau, kad venų trombozė gali būti tokia pavojinga. Kai esi jaunas, sveikas, net nesusimąstai apie tokias ligas. Tik labiau pasidomėjęs šia liga supratau, kad galėjau ir mirti. Iš pradžių vartojau nemažai vaistų. Remiantis tyrimų rezultatais, man reikėjo paskirti tinkamus vaistus. Keturias savaites bandžiau juos, kol atrado man tinkamą gydymą. Jau metus jaučiuosi neblogai, mečiau rūkyti, rūpinuosi mityba, nešioju ortopedinę kojinę. Tikiuosi, kad situacija tik gerės“, – pasakojo Mindaugas.

Gyvybei pavojinga liga

Jonas Kastys, Vilniaus Naujininkų poliklinikos vidaus ligų gydytojas, teigė, kad trombozė – kraujo krešulio, kuris užkemša veną arba arteriją, susidarymas. Trombozė gali pasireikšti visose kraujagyslėse: ir tose, kuriomis deguonies prisotintas kraujas tiekiamas kūno organams, ir tose, kuriomis kraujas grįžta atgal. Tromboembolija pasireiškia, kai atitrūkęs kre& nscaron;ulys arba jo dalis (embolas) užkemša mažesnę kraujagyslę. Pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai, nes audiniai negauna pakankamai maisto medžiagų ir deguonies. Skiriamos dvi tromboembolijų rūšys: arterijų ir venų tromboembolija.

Arterijų tromboembolija pasireiškia, kai deguonies prisotintas kraujas iš širdies (arterija) negali patekti į kitą kūno vietą dėl kraujo krešulio. Trombai gali sukelti įvairių gyvybei pavojingų ir sunkių negalavimų. Kai krešulys užkemša smegenų kraujagyslę, ištinka insultas – pacientas miršta arba tampa neįgalus.

Venų tromboembolija apima dvi sunkias būkles – giliųjų venų trombozę ir plaučių emboliją. Giliųjų venų trombozė pasireiškia kraujo krešuliu venoje (paprastai kojos arba dubens), kuris iš dalies arba visiškai užblokuoja kraujotaką. Plaučių embolija pasireiškia, kai venoje esantis kraujo krešulys atitrūksta ir kraujotakos nsistema pasiekia plaučius, kur užkemša vieną iš šio organo arterijų. Jei žmogui, kurio plaučiai nustoja funkcionuoti, nesuteikiama skubi pagalba, jis gali mirti.

Pagrindiniai simptomai

Pasak privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ kraujagyslių chirurgės Aušrinės Navickienės, ligos simptomai arba visai nepasireiškia, arba būna nežymūs. Dėl šios priežasties trombozė ir galimos jos pasekmės būna ypač pavojingos. Jei toliau išvardyti nusiskundimai pasireiškia po vieną arba keli iš karto, galima įtarti kojų venų trombozę: besitęsiantys skausmai ir blauzdos jautrumas, skausmų sustiprėjimas vaikštant, stovint, spaudžiant blauzdos ar šlaunies raumenis, ryškus kojos patinimas, kai viena koja smarkiai skiriasi nuo kitos, blizganti, pamėlusi ar melsvai pilkos spalvos pažeista koja, išsiplėtusios ir išryš nkėjusios venos paviršiuje. Ligoniui vaikštant visi simptomai būna ryškesni nei gulint. Todėl nejudriems ligoniams, taip pat ligoniams po traumų ar po operacijų giliųjų venų trombozė gali būti visai be simptomų!

Gydytoja teigia, kad ypač pavojinga venų trombozės komplikacija – plaučių embolija. Pagrindiniai požymiai: staigus oro trūkumas, krūtinės skausmas, dažnas širdies ritmas, kosėjimas. Šie simptomai sutampa su daugeliu kitų širdies ir plaučių ligų. Pajutus pirmųjų plaučių embolijos simptomų, svarbu kuo greičiau kreiptis į ligoninę, nes skubus gydymas gali padėti išsaugoti gyvybę. Jei nustatoma plaučių embolija ir trombo ištirpinti nepavyksta, vystosi širdies nepakankamumas.

Kaip pažaboti ligą

A.Navickienė teigė, kad pirmoji ir svarbiausia priemonė trombozei gydyti – kraujo krešėjimo slopinimas (antikoaguliacija) kraujui skystinti skirtais vaistais – antikoaguliantais. Jie npadeda išvengti trombozės progresavimo – neleidžia didėti krešuliui ir apsaugo nuo komplikacijų. Gydymas gali užtrukti keletą mėnesių.

Sergant kojų venų tromboze reikia dėvėti gydomąsias kompresines kojines. Kojinė dėvima ant tos kojos, kurioje diagnozuota trombozė. Kiek laiko pacientas turi dėvėti kompresinę kojinę, sprendžia gydantis gydytojas kartu su pacientu. Šių kojinių nerekomenduojama dėvėti tiems, kurie serga širdies ligomis (nepakankamumu), kojų arterijų ligomis ir turi arterinės kilmės opų.

Jei būtina, skiriamas chirurginis gydymas: trombai pašalinami per operaciją, tačiau operacinis gydymas nėra populiarus ir Lietuvoje šiuo metu visai neatliekamas. Jei trombozė grėsminga, į kraujagyslę implantuojami apsauginiai filtrai, siekiant apsaugoti pacientą nuo pasikartojančios plaučių arterijos embolijos.

Naujus vaistus paprasčiau vartoti

Pasak chirurgės A.Navickienės, trombozei gydyti plačiausiai naudojami nvaistai – heparinai ir vitamino K antagonistai. Tai trombozės profilaktikos ir gydymo pirmtakai, jų veiksmingumas įrodytas, tačiau abu vaistai turi trūkumų: heparinai leidžiami injekcijomis po pilvo sienos oda arba į veną. Tai pacientams nepatogu, todėl jie ilgą laiką negali vartoti šių vaistų. Vitamino K antagonistai, iš kurių plačiausiai vartojamas varfarinas, geriami, tačiau jie veikia lėtai (kraujas ima skystėti tik ketvirtą–šeštą dieną), sąveikauja su daugeliu maisto produktų, alkoholiu. Reikia periodiškai tirti vaistus vartojančio ligonio kraują ir koreguoti vaistų dozę, kad būtų išlaikytas optimalus krešumo lygis. Taigi gydant ūmią venų trombozę sudėtinga vartoti du preparatus.

Naujieji geriamieji antikoaguliantai neturi minėtų tradiciniams antikoaguliantams būdingų trūkumų ir yra veiksmingi imantis tromboembolijų profilaktikos bei gydymo. Naujos kartos geriamuosius antikoaguliantus vartoti paprasčiau, jų veiksmingumas ir saugumas npatvirtintas klinikiniais tyrimais ir gydymo praktika. Nuo 2008 m. naujos kartos geriamieji antikoaguliantai visame pasaulyje skiriami venų trombozės profilaktikai po didžiųjų ortopedinių operacijų.

Naudojant geriamuosius antikoaguliantus, nereikia kraujo krešumo stebėsenos, visiems pacientams skiriama vienoda dozė, nėra mitybos apribojimų.

Rizikos veiksniai

J.Kastys pabrėžė, kad svarbūs rizikos veiksniai trombozei atsirasti yra sužeidimai ar didelės operacijos (pavyzdžiui, kelio arba klubo sąnario pakeitimo), lovos režimas dėl ūmios ligos, nejudrumas keliaujant (ilgų kelionių lėktuvu metu), vėžiniai susirgimai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, kraujo ligos, venų varikozė, nėštumas ir pirmosios savaitės po gimdymo, hormoninių tablečių vartojimas, įgimti ir įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai, vyresnis amžius (ypač perkopus 60 metų), anksčiau pasireiškusi giliųjų venų trombozė ar plaučių embolija. Susirgti tromboze labiau nrizikuoja ir tie žmonės, kurie rūko, kenčia dėl padidėjusio cholesterolio kiekio, serga diabetu, turi antsvorio, nesveikai maitinasi.

www.valstietis.lt 2013 m. gegužė

Vilnius