Iš viso rezultatų:
Pagrindinis

Nuo nugaros skausmų išvaduoja ne įtvarai, o mankšta

Nugaros skausmas yra vienas iš dažniausių susirgimų išsivysčiusiose šalyse. Bent kartą gyvenime nugarą skaudėjo aštuoniems iš dešimties žmonių. Apie tai, kas lemia nugaros skausmus, kaip juos gydyti, o svarbiausia – kaip jų nepatirti, pasakojo privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja neurologė Jurgita Vainauskienė. Jeigu jums skauda nugarą, jūs tikrai ne vienas toks. Nugaros skausmas yra vienas iš dažniausių susirgimų išsivysčiusiose šalyse. Bent kartą gyvenime nugarą skaudėjo aštuoniems iš dešimties žmonių. Apie tai, kas lemia nugaros skausmus, kaip juos gydyti, o svarbiausia – kaip jų nepatirti, pasakojo privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja neurologė Jurgita Vainauskienė.  

Priežastis ne visada aiški

Anot gydytojos J.Vainauskienės, 85 procentai pacientų patiria taip vadinamą „nespecifinį“ apatinės nugaros dalies skausmą, kai nenustatoma specifinė jį sukėlusi priežastis ar sutrikimas. Manoma, kad pradiniai judėjimo sistemos sutrikimai gali atsirasti dėl nugaros ir pilvo raumenų disbalanso, mikropakitimų raiščiuose.
Dauguma žmonių skausmą sieja su disko ar sąnarių pakitimais. Tačiau, kaip sakė gydytoja, stuburo struktūrų pakitimų, net jei ir nėra simptomų, turi beveik visi vyresni nei 30 metų žmonės.
Rečiau nugaros skausmus gali lemti infekcija – slankstelio lūžis, auglys ar arklio uodegos sindromas – taip vadinamas nervų šaknelių užspaudimas, sukeltas plačios disko išvaržos, slankstelio lūžio ar ryškių sąnarių pakitimų.
Nugaros skausmai gali išsivystyti ir dėl tokių rizikos veiksnių, kaip nutukimas, amžius, lytis – pastebėta, kad moterys serga dažniau. Taip pat skausmai gali prasidėti dėl fizinio ar ilgo nsėdimo darbo ir net rūkymo bei streso darbe. Psichologiniai faktoriai, tokie kaip nerimas ar depresija, taip pat gali lemti nugaros skausmus.

Skausmų pobūdis

Nugaros skausmų būna įvairių. „Kardiolitos“ neurologė pasakojo, kad dažniausiai pasitaiko vietinis apatinės nugaros dalies skausmas, raumenų kaustymas. Tada kartais būna sunku išsitiesti, ryte atsikelti iš lovos. Tai – taip vadinamas lumbagas. Tokio pobūdžio skausmai paprastai išnyksta per mėnesį.
Jei nugaros skausmas plinta į kojas, atsiranda tirpimas, deginimas, nejautra, pradeda silpti jėga, nustatomas nervų šaknelės spaudimas arba dirginimas – radikulopatija, be to trinka šlapinimasis, aptirpsta tarpvietė, įtariama grėsminga patologija, taip vadinamas arklio uodegos sindromas.
Kartais žmogų apima kojų, sėdmenų skausmai, pavaikščiojus, stovint vargina tirpimas, o atsisėdus ir pasilenkus į priekį simptomai š nvelnėja. Jeigu taip nutinka, įtariamas neurogeninis protarpinis šlubavimas, kuris vystosi dėl stuburo kanalo susiaurėjimo.

Kada reikėtų susirūpinti?

Gydytoja J.Vainauskienė tiems, kuriems atsirado nugaros skausmai, pirmiausia patarė pasikonsultuoti su savo bendrosios praktikos gydytoju.
Jeigu pacientui daugiau kaip 70 metų ir nugaros skausmai atsirado pirmąkart gyvenime, reikėtų kreiptis į neurologą. Taip pat į specialistą turėtų kreiptis 50 metų ir vyresni žmonės, kuriems nugaros skausmai atsirado po traumos.
Neurologo konsultacija būtina ir tuomet, jeigu kamuoja pastovus nė kiek nemažėjantis nugaros skausmas, o gulimas režimas nepadeda, ligoniui pablogėja naktį ar ryte. Taip pat jeigu nugaros skausmas plinta iki pėdos.
Dar vienas nerimą keliantis požymis – kojų nutirpimas, silpnumas, skausmas, sutrikęs šlapinimasis ir tuštinimasis. Tai gali būti dėl arklio uodegos sindromo, todėl tokiais atvejais būtina skubi neurologo konsultacija.
Į specialistą reikėtų kreiptis ir tuomet, jeigu nugaros skausmą lydi svorio kritimas ar karščiavimas, arba jeigu pacientas serga ar sirgo onkologine liga, jeigu jo silpna imuninė sistema, žmogui nustatyta osteoporozė, taip pat jeigu ilgą laiką vartoja gliukokortikoidus.
Susirūpinti derėtų ir tiems, kuriems nugaros skausmas nemažėja daugiau nei mėnesį.

Kokių reikia tyrimų?


Siekdami iširti, kas lėmė nugaros skausmus, gydytojai neretai atlieka juosmeninės stuburo dalies kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją.
Šie tyrimai rekomenduojami pacientams, kuriems įtariami stuburo struktūrų – tarpslankstelinių diskų, sąnarių, stuburo kanalo, nervų šaknelių – pakitimai.
Pacientams, kuriems yra tokie rizikos veiksniai, kaip, pavyzdžiui, infekcija, slankstelių kompresiniai lūžiai, skiriama stuburo rentgenograma. Tačiau, kaip sakė gydytoja, rentgenograma nėra toks ntikslus tyrimas, ypač norint įvertinti disko, sąnarių ar stuburo kanalo pakitimus.

Padeda sportas


„Daugelio tyrimų duomenimis, fizinis aktyvumas padeda greičiau išsivaduoti iš skausmų, net ir jų pradžioje. Tik jei nugaros skausmas labai stiprus, pirmąsias 3-5 dienas skiriamas tausojantis režimas. Manoma, kad judesys atpalaiduoja raumenis ir neleidžia jiems silpnėti“, – pasakojo gydytoja.
Esant ūmiam skausmui rekomenduojami karšti kompresai: tepalai, šildomosios pagalvėlės, tačiau apie šaldomąjį poveikį turinčių priemonių naudą duomenų yra kiek mažiau.
Nugaros skausmai gydomi ir nuskausminamaisiais vaistais. Jeigu jų nepakanka, pagal skausmo pobūdį ir priežastį gydytojas gali skirti ir raumenis atpalaiduojančius, neuropatinį skausmą mažinančius vaistus ar net antidepresantus.
„Nugaros skausmų gydymas dažniausiai būna efektyvesnis, kai taikomas kompleksinis gydymas: nskausmams aprimus skiriama fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija, kad jis nuspręstų, ar tikslingos fizioterapinės procedūros, gydomasis masažas. Tyrimais įrodyta, kad pati efektyviausia profilaktinė priemonė yra nugaros raumenis stiprinanti mankšta. Idealu, jei fizinių pratimų programa būtų sudaryta su kineziterapeutu“, – patarė gydytoja J.Vainauskienė.
Kad neskaudėtų nugaros, rekomenduojamas plaukimas, vaikščiojimas dėvint ortopedinę amortizuojančią avalynę, joga, pilatesas, kalanetika. Tiesa, prieš šiuos užsiėmimus reikėtų savo trenerį informuoti apie nugaros problemas.

 

Įtvarais geriau nepiktnaudžiauti

Tiems, kurie nori, kad jų nugara būtų sveika, gydytoja J.Vainauskienė rekomendavo vengti ilgos įtemptos sėdimos ar stovimos padėties, darbo metu daryti trumpas pertraukėles, atlikti lengvus tempimo pratimus.
„Jeigu dirbate stovimą darbą, rekomenduojama padėti kaladėlę ir nlaikas nuo laiko kelti tai dešinę, tai kairę pėdą ant jos. Darbo vietą susikurkite taip, kad ilgalaikė stuburo padėtis keistųsi kelis kartus per dieną“, – siūlė medikė.
Svarbu ir tai, ant ko miegate. Čiužinį reikėtų rinktis individualiai, geriau vidutinio kietumo.
„Nors daugelis pacientų subjektyviai jaučiasi geriau dėvėdami juosmens įtvarą, tačiau duomenų, įrodančių jo naudą, nėra. Maža to, nešiojant įtvarą ar korsetą padidėja nugaros raumenų atrofijos, tai yra – nykimo, silpnėjimo, rizika. Todėl nerekomenduojama įtvarą nešioti ilgiau nei 4 valandas per dieną“, – įspėjo J.Vainauskienė.

 

Giedrė Balčiūtė, www.lrytas.lt, 2014 m. gegužė

"Kardiolitos"  poliklinikoje konsultuoja patyrę neurologai. 

Registracija ir išsamesnė informacija:

tel. (8 5) 2390 500