Iš viso rezultatų:
Pagrindinis

Iš „Kardiolitos“ - su nauja galimybe gyventi

Išeivis Kęstutis Kalikauskas pastarąją kelionę į Lietuvą prisimins dar labai ilgai. Širdies problemų kamuojamas lietuvis dėkoja likimui ir privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ vyr. kardiochirurgui profesoriui Giedriui Uždaviniui už laiku suteiktą pagalbą ir išgelbėtą gyvybę.

Prieš daugiau kaip dvidešimt dvejus metus į JAV išmokti kalbos ir susipažinti su Amerikos kultūra išvykęs buvęs muzikantas, 63 metų Kęstutis Kalikauskas įleido šaknis, vedė ir į tėvynę grįžti jau nebeplanavo. Tačiau jaunystės aidai p. Kęstutį pasivijo JAV, įžengus į septintą de& nscaron;imtį.


„Širdis neatlaikė mano intensyvaus gyvenimo būdo ir nusprendė priminti apie save. Pavaikščiojęs pradėdavau jausti maudimą širdies plote, dūsdavau, man trūkdavo oro net nuo mažiausio fizinio krūvio, turėdavau daryti vis ilgesnes pertraukas, kad galėčiau tęsti darbus“, - nemalonią sveikatos patirtį mena p. Kęstutis. Kelis kartus pašnekovas lankėsi ir JAV medicinos įstaigose, bet pacientą, neturintį brangaus sveikatos draudimo, vietos medikai siųsdavo mindžikuoti vis prie kitų specialistų durų. Galiausiai p. Kęstučiui tenykščiai gydytojai rekomendavo atlikti širdies vainikinių arterijų stentavimą. Pašnekovas kurį laiką atidėliojęs šią procedūrą,  galiausiai nutarė pagalbos ieškoti svetur. O artimųjų įkalbėtas susidomėjo ir Lietuvoje teikiamomis medicinos paslaugomis bei galimybėmis.



Apsispręsti - per dvi valandas
Į Lietuvą atvykęs tik patikslinti JAV gydytojų diagnozių, p. Kęstutis buvo šokiruotas, kai po privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „Kardiolita“ atliktų tyrimų ir konsultacijos, jam buvo nustatyta labai toli pažengusi koronarinė širdies liga.  Situacija buvo tiek grėsminga, kad „Kardiolitoje“ konsultuojantis ir operuojantis prof. habil. dr. Giedrius Uždavinys siūlė p. Kęstučiui per dvi-tris valandas apsispręsti dėl skubios širdies operacijos.
„Atvykau į Lietuvą tikėdamasis konsultacijos ir patikslinto ligos pavadinimo, o išvykstu - su pratęstu bilietu gyventi. Net baisu įsivaizduoti, kokia grėsminga buvo mano padėtis ir kas būtų buvę, jei nebūčiau patekęs į profesoriaus rankas“, - besibaigiant reabilitacijai kalbėjo sparčiai sveikstantis p. Kalikauskas.
„Lietuva, kaip medicinos paslaugas siūlanti šalis, turi labai daug perspektyvų“, - įsitikinęs p. Kalikauskas, negailintis pagyrų sutiktiems medicinos darbuotojams. Pasak jo, Lietuva – aukšto medicinos lygio & scaron;alis, kurioje privačios ir valstybinės gydymo įstaigos vienodai kompetentingos, nes žymūs universitetinių ligoninių profesoriai dirba ir privačiuose centruose.


Žavėjo nuoširdus rūpinimasis
Pašnekovas pasakoja, kad apsisprendęs gydytis Lietuvoje, pradžioje rinkosi tarp vienos didžiausios valstybinės ligoninės Vilniuje ir privačios „Kardiolitos“. Baimindamasis biurokratijos valstybinėje gydymo įstaigoje, galutinai apsisprendė kreiptis į privačią gydymo įstaigą ir, kaip pats prisipažįsta, nesuklydo.
Kęstutis prisimena, kad „Kardiolita“ paliko itin kvalifikuotos, vakarietiškų standartų besilaikančios įstaigos įspūdį – aukščiausios kvalifikacijos medikai, mandagus ir paslaugus personalas, naujausia medicinos įranga ir technologijos.


„Ypač mane sujaudino nuoširdus rūpestis pacientais. Esu išbandęs medicinos paslaugas JAV, nepataikaudamas galiu pasakyti, kad & bdquo;Kardiolitoje& ldquo; manimi rūpinosi be apsimestinio mandagumo, iš širdies”, - nesustoja žavėtis p. Kalikauskas. Anot jo, „Kardiolita“ - tai sąžiningų, profesionalių gydytojų, puikių tradicijų ir naujų technologijų simbiozė. O labiausiai jis džiaugiasi, kad Lietuvoje - dar daug gydytojų, kurie medicinos kelią pasirinko iš pašaukimo, o ne dėl studijų prestižo ar kitų priežasčių.


Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ vyr. kardiochirurgas prof. Giedrius Uždavinys
Koronarinė širdies liga šiuo metu yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Įrodyta, kad virš 50 proc.  vyrų ir moterų, vyresnių kaip 40 metų, turi riziką susirgti koronarine širdies liga.


Koronarinė širdies liga – tai būklė, kai sutrikdoma vainikinių arterijų kraujotaka, taip sutrinka širdies aprūpinimas krauju ir nukenčia jos funkcijos. Dažniausiai vainikinę kraujotaką sutrikdo aterosklerozė, susiaurinanti širdį maitinančių kraujagyslių spindį.
 
Riziką išsivystyti kraujagyslių aterosklerozei ir susirgti koronarine širdies liga didina šie veiksniai, dar vadinami rizikos faktoriais:

  • Rūkymas
  • Padidėjęs arterinis kraujospūdis
  • Antsvoris ar metabolinis sindromas
  • Padidėjusi lipidų koncentracija kraujyje
  • Nejudrus gyvenimo būdas
  • Stresas ir nervinė įtampa; neigiamos emocijos
  • Paveldimi genetiniai veiksniai
  • Cukrinis diabetas


Būdingiausias koronarinės ligos simptomas yra fizinio ar emocinio krūvio metu atsirandantis skausmas už krūtinkaulio, kuris praeina ramybės metu (krūtinės angina). Skausmą pacientai apibūdina kaip deginimą, graužimą, dusulį ar smaugimą. Krūtinės angina paprastai trunka nuo kelių iki keliolikos minučių.


Apie 20–30 proc. 65 m. ir vyresnių pacientų miokardo išemija gali būti be skausminio sindromo.


Koronarinė širdies liga gali pasireikšti ir netipiškais simptomais: skausmais rankose, pečių srityje,  nugaroje, epigastriume, dantyse. Paprastai krūtinės anginos skausmas išnyksta pavartojus nitroglicerino. Užsitęsus angininiam skausmui daugiau nei 20 minučių, jei nitroglicerinas yra neveiksmingas, galima įtarti besivystantį miokardo infarktą ir būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Neretai  krūtinės angina baigiasi miokardo infarktu, todėl pajutus minėtus simptomus ir jiems nepraeinant, būtina kviesti greitąją pagalbą. Sergant koronarine širdies liga, svarbu atsižvelgti į ligą sukeliančius rizikos faktorius ir keisti gyvenseną: vartoti mažiau  riebaus maisto, reguliariai mankštintis, mažinti arterinį kraujospūdį, mažinti antsvorį, mesti rūkyti, gydyti cukraligę, dieta ir medikamentais mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, neužmiršti kasdien i& scaron;gerti aspirino.