Iš viso rezultatų:
Pagrindinis
Vilnius

Išgyvenimo drama Vilniuje baigėsi medikų pergale

Garsaus Lietuvos kardiochirurgo vadovaujamai medikų komandai teko stoti į sunkią kovą dėl paciento iš Baltarusijos gyvybės. Po sėkmingos širdies operacijos, atliktos privačioje ligoninėje „Kardiolita”, minskietis Nikolajus Djačkovas jau ruošėsi vykti namo, kai staiga įvyko mirtinai pavojingas kylančiosios aortos plyšimas – atsisluoksniavimas. 

Per 15 metų privačioje ligoninėje „Kardiolita” atlikta daugiau nei 2000 širdies operacijų pacientams iš užsienio – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos bei kitų šalių piliečiams. Toli už Lietuvos ribų garsėjantys klinikos medikai imasi pačių sunkiausių pacientų. Taip pat ir tų, kuriuos operuoti atsisakoma savose šalyse.


Tačiau atvejis, nutikęs su pacientu iš Minsko, tapo išskirtiniu ir klinikos, ir pagrindinio jos kardiochirurgo – vieno garsiausių Lietuvos medikų –prof. Giedriaus Uždavinio praktikoje.  O juk šio mediko sąskaitoje – daugiau nei 6000 sudėtingiausių širdies operacijų per 50 darbo metų.

Aukščiausios kvalifikacijos kardiochirurgas dalyvavo pirmojoje Lietuvoje atviros širdies operacijoje, pirmojoje širdies transplantacijoje bei kituose Lietuvos medicinos istorijai svarbiuose įvykiuose. Prof. G. Uždavinys gerai žinomas ir Baltarusijos medikams – jis padėjo šios šalies kardiochirurgams   atlikti pirmąją šalyje širdies transplantaciją beisudėtingas vožtuvų protezavimo operacijas. Prof. G. Uždavinys kasmet, skaito pranešimus Baltarusijos širdies chirurgų suvažiavimuose.
Tačiau užduotis, kurią teko vykdyti gelbstint paciento iš Baltarusijos gyvybę, prof. G. Uždavinio teigimu, jam buvo gerokai sunkesnė už širdies transplantavimą. 

Pasirinko Lietuvos medikus 

56-erių N. Djačkovas pats kreipėsi į Vilniaus kardiochirurgus po to, kai sužinojo, kad turi rimtų problemų su širdimi.
Vyras jau 15 metų gėrė vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio, o kilus įtarimų dėl širdies veiklos sutrikimų atsigulė tyrimams į ligoninę Minske. Ten jam buvo diagnozuotas išreikštas aortos vožtuvo nesandarumas, o taip pat koronarinė širdies liga.
N. Djačkovas buvo girdėjęs apie Lietuvos kardiochirurgijos mokyklos pasiekimus, žinojo, kad šios srities medikai turi gerą vardą dar nuo buvusios Tarybų Sąjungos laikų.

Į Vilniuje įsikūrusią kliniką & bdquo;Kardiolita“ jis kreipėsi ne tik dėl čia dirbančių aukščiausio lygio medikų, gerų gydymo rezultatų, bet ir dėl moderniai atliekamų diagnostinių tyrimų bei pacientams suteikiamo komforto.  

Drama prasidėjo bekalbant

Vilniuje N. Djačkovui atlikti tyrimai parodė, kad operacijos verčiau neatidėlioti. Lapkričio 9 d. prof. G. Uždavinio vadovaujama komanda pacientui atliko aortos vožtuvo pakeitimą dirbtiniu protezu, o taip pat aortokoronarinį šuntavimą.

Vyras sveiko sparčiai, trečią parą po operacijos pradėjo vaikščioti, o prieš išvykdamas reabilitaciniam gydymui su žmona dar spėjo aplankyti ir kai kurias Lietuvos sostinės vietas. Vienuoliktą parą po operacijos N. Djačkovas jau turėjo išvykti iš klinikos. Išvakarėse pacientą aplankiusiam prof. G. Uždaviniui jis nemocingai pasakojo tolesnio savo gyvenimo planus. Tačiau staiga šio pokalbio metu chirurgo akyse paciento būklė ėmė sparčiai  blogėti: pradėjo svaigti galva, į krūtinę ir pilvą išplito  stiprus skausmas, nebeklausė kojos, dingo pulsas. 
Patyręs medikas įtarė, kad įvyko krūtinės aortos vidinio  sluoksnio plyšimas ir jo atsisluoksniavimas nuo pagrindinės sienelės. Skubiai atlikus kompiuterinę tomografiją, diagnozė pasitvirtino.

Unikalus atvejis prof. G. Uždavinio praktikoje
 
Plyšus vidinėms aortos sienelėms, susidaro du kraujagyslės spindžiai ir kraujas pradeda tekėti netikruoju spindžiu. Taip sutrikdoma kraujotaka kojose, žarnyne, inkstuose ir kituose organuose.
Medikų teigimu, ūmus aortos atsisluoksniavimas gali įvykti 1,5–3 proc. žmonių, net ir neįtariančių apie turimą kraujagyslės problemą, nepatyrusių njokių operacijų.

Taip pat labai retai pasitaiko, kad vidinės aortos sienelės plyšimas įvyksta širdies operacijos metu esant labai pakitusiai aortai.  Juolab  paciento iš Minsko atveju, kai aortos atsisluoksniavimas įvyko 10 dienų po operacijos.

Prof. G. Uždavinys teigė, per visą savo darbo praktiką nesusidūręs su atveju, kai tokia problema nutinka praėjus tiek daug laiko po pirminės operacijos. Tą patį tvirtino ir kiti „Kardiolitos“ kolegos.   
„Aorta suplyšo visai kitoje vietoje nei mes operavome. Ten, kur prieš tai buvusios operacijos metu susiuvome aortą, jokių pakitimų nebuvo matyti. Todėl šį atvejį vertiname kaip ūmiai pasireiškusios ligos pasekmę“, – komentavo prof. G. Uždavinys. 

Gyvybė ant plauko pakibo ir dėl paciento emocionalumo

Pasak nprivačios ligoninės „Kardiolita“ Reanimacijos skyriaus vedėjo Rimanto Bubulio, esant tam tikroms sąlygoms – aukštam spaudimui, aterosklerozei, įgimtam audinių silpnumui – ši liga gali pasireikšti  bet kada ir bet kam.

„Plyšimo tikimybė atsiranda, jei yra pakitęs audinių stangrumas, atsiradę išopėjusių žaizdų aortoje arba jei aortos sluoksniai silpnai sulipę vienas su kitu. Tai ypač pavojinga, jei staiga pakyla kraujo spaudimas. Mūsų paciento atveju, matyt, taip ir nutiko, jam labai emocingai bekalbant“, – pasakojo R. Bubulis.

Anot prof. G. Uždavinio, emocionaliems žmonėms aortos plyšimai iš tiesų įvyksta dažniau. „Tokia tad pamoka: žmogui reikia saikingai gyventi – nelabai džiaugtis, nelabai pergyventi“, – komentavo prof. G. Uždavinys.
& nnbsp;
Gyvybei išgelbėti – vos kelių valandų rezervas

Paciento gyvybė, įvykus staigiam aortos plyšimui, priklauso ir nuo to, kurioje vietoje ir kiek smarkiai suplyšo kraujagyslė. Vėlgi – tik laimės dalykas, kaip po kraujotakos sistemą pasiskirstys po plyšimo atsiradę kalkių gabaliukai, daugmaž kur nuklys atsisluoksniavusios intimos fragmentai, kokių organų kraujotakos sutrikimai pasireikš. 

„Jei plyšta visos aortos sienelės, žmogus gali mirti tą pačią minutę ir niekas jam nebepadės. Bet jei plyšta taip, kaip mūsų pacientui iš Baltarusijos, žmogus dar turi tam tikrą laiko rezervą – valandą ar kelias, priklausomai nuo to, kiek sutrikdyta kraujotaka“, – aiškino R.Bubulis. 

N. Djačkovui pasisekė, kad viskas įvyko ne kur nors namuose ar kelionėje, o ligoninėje, nes  pavyko labai greitai suteikti  pagalbą. Reikėjo labai skubėti, nes negrįžtami organų pakitimai įvyksta per 2–3 valandas. Netikėtas įvykis buvo sutrikdęs N. Djačkovo pilvo organų, inkstų, kojų kraujotaką, iš dalies – ir galvos kraujotaką.

„Kai likimas tau iškrečia tokį pokštą, nebežinai kur dėtis. Meldiesi ir prašai Dievo pagalbos, nes žinai, kad kiekviena minutė ir valanda lemia gyvybės gesimą. Gelbsti tik supratimas, kad jeigu nieko nedarysi, žmogus numirs. Palaiko ir suvokimas, kad esantieji šalia tavęs yra tikri savo darbo profesionalai“, – sakė prof. G. Uždavinys. 

Pakartotinė operacija

Per valandą nuo įvykio „Kardiolitos“ medikai jau patvirtino diagnozę, po pusantros valandos buvo pradėta techniškai itin sudėtinga operacija. Ji truko net 9 valandas, dalis jos – visiš kai sustabdžius  kraujo apytaką gilios hipotermijos sąlygomis.

Į du spindžius pasidalijusiai aortai reikėjo grąžinti vieną spindį. Iškirptos suplyšusios aortos galai buvo apsiūti sutvirtinančiomis sienelę siūlėmis, tarp jos galų įsiūtas specialus kraujagyslės protezas. 
Darbą apsunkino tai, kad pacientas neseniai jau buvo patyręs vieną sudėtingą aortos operaciją.
 
Antroji dalis: reanimacija

Tačiau, gelbstint paciento gyvybę, buvo svarbu ne tik sėkmingai atlikti operaciją , bet ir suteikti tinkamą pooperacinę slaugą –  tai milžiniškas iššūkis kardioreanimatologams, konsultantams ir pooperacinės slaugos specialistams.

N. Djačkovas reanimacijoje praleido 49 paras. Čia dirbantiems specialistams teko gydyti širdies nepakankamumo pasekmes. Ypač daug rūpesčių kėlė inkstų funkcijos nepakankamumas. Aortos sienelės gabaliukai suplyšo ties inkstų arterijomis, sukeldami šio organo kraujotakos nepakankamumą, todėl pacientui teko beveik mėnesį taikyti hemofiltraciją, laukiant inkstų funkcijos atsistatymo. Reanimacijoje gydomam ligoniui ilgą laiką buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dėl įvairių kateterių venose ir arterijose bei nusilpusio paciento imuniteto kilo didelė infekcijų grėsmė. „Mums pavyko išvengti sepsio, plaučių uždegimo, pragulų. Taip pat pavyko išvengti naujų komplikacijų, o aortos plyšimo metu atsiradę pakenkimai išnyko. Tik inkstų kraujotaka vis dar yra nepilnavertė. Šią problemą spręsime vėliau, kai pacientas sustiprės, atsistatys prarasta raumenų masė“, – pasakojo „Kardiolitos“ Reanimacijos skyriaus vadovas.

Atgal į gyvenimą

N. Djačkovą sutikome jau besirengiantį palikti Vilnių. 25 kilogramus reanimacijoje praradusiam vyrui teko iš naujo mokytis vaikščioti, aptarnauti save. Po antrosios operacijos jis jau tiek sustiprėjo, kad su žmona spėjo pasidairyti po miestą, aplankė bažnyčias, išbandė tajų masažą. „Gyvenimas palaipsniui grįžta į savas vėžes“, – sakė N. Djačkovas.  

Vyras gyrė klinikos specialistų darbą, įstaigos vidinę atmosferą, turimą įrangą, rūpestingą priežiūrą. Po kiek laiko jam čia dar teks sugrįžti.
Vilnius