Iš viso rezultatų:
Pagrindinis
Vilnius

Širdies ligas lemia ir hormonai, ir prastas maistas

Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje. Dažniausiai mirštama nuo išeminės širdies ligos ir galvos smegenų insulto. Ir, nors padėtis gerėja, sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodikliai vis dar yra vieni prasčiausių Europoje. Privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „Kardiolita“ dirbanti gydytoja kardiologė Svetlana Solovjova papasakojo ne vien apie tai, kodėl žmonės suserga širdies ir kraujagyslių ligomis, kaip galima šių ligų išvengti, bet ir atskleidė, kodėl vyrai tokiomis ligomis suserga dažniau negu moterys.

Veikia ir ekonominė situacija

Pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos tarybos pranešimus, nuo 2007 metų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėja. Jeigu 2006 metais 100 tūkstančių gyventojų tekdavo 562,1 mirusiųjų nuo šių ligų asmenų, tai 2009 metais tas rodiklis sumažėjo iki 496,8.

Nors sumažėjo standartizuotas vyrų ir moterų mirtingumo rodiklis, bet mirtingumo lygis išlieka aukštas.

Gydytoja S.Solovjova mano, kad padėtis pasitaisė dėl  pagerėjusio ūmaus koronarinio sindromo, arterinės hipertenzijos ir širdies nepakankamumo gydymo, taip pat dėl efektyvesnės antrinės prevencijos ir pagerėjusios ekonominės situacijos.

„Augant ekonomikos lygiui, atsirandant galimybėms apie ligas gauti informacijos iš įvairių šaltinių, žmonės labiau susidomi savo sveikata, sveiku gyvenimo būdu ir mityba, daugiau aktyviai sportuoja. Be to, pagerėjo ligų diagnostika, Lietuvoje taikomi nauji gydimo metodai, padedantys sumažinti mirtingumą. Tačiau sergamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka aukštas“, – pastebėjo kardiologė.


Moteris apsaugo hormonai

Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyrai – tai parodė daugybė tyrimų.

Nustatyta, kad vyrams 4-5 kartus labiau gresia susirgti išemine širdies liga, negu moterims. Maža to, vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis paprastai suserga būdami jaunesni – dažniausiai sulaukę 45-55 metų.
Moterims širdies ir kraujagyslių ligos pasireiškia vėliau – jau po 50 metų. Vyrų ir moterų sergamumas beveik susilygina tik perkopus 65 metus.

Paklausta, kodėl vyrai širdies ligomis serga dažniau, gydytoja S.Solovjova pasakojo, kad reikšmės turi ir moteriškas lytinis hormonas – estrogenas. Šis hormonas suteikia tam tikrą apsaugą nuo širdies ir kraujagyslių sutrikimų. Tačiau artėjant menopauzei estrogeno išsiskiria vis mažiau. Štai kodėl moterims širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja po menopauzės.


Paveldėjimas, ar blogi įpročiai?

Ne mažiau svarbūs ir kiti reiškiniai. Dalis rizikos veiksnių, tokių kaip lytis ar amžius, yra nemodifikuojami, tai yra, žmogus jų negali paveikti.

Dar vienas nemodifikuojamas veiksnys – paveldimumas. Žmonės, kurių šeimoje yra sergančių pirmine arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, persirgusių infarktu ar koronarine širdies liga, priskiriami prie didelės rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupės.

„Dabar atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, siekiant surasti genų, atsakingų už įvairių ligų, taip pat – ir širdies bei kraujagyslių, pasireiškimą. Tačiau sunku pasakyti, ar liga genetiškai paveldėta, ar atsirado dėl blogų įpročių šeimoje – juk vaikai mokosi iš savo tėvų. Jei šeimoje nepropaguojamas sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas ar sveika mityba, didesnė tikimybė, kad tokį pat požiūrį turės ir vaikai“, – pastebėjo gydytoja.


Tai, ką galima pakeisti

Be nemodifikuojamų yra ir veiksniai, kurie gali būti veikiami žmogaus. Tai – netinkama mityba, rūkymas, stresas ir kiti psichosocialiniai faktoriai, pasyvus gyvenimo būdas, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, pilvinis nutukimas, hiperlipidemija, arba paprasčiau – padidinta cholesterolio koncentracija kraujyje. Jie visi kartu didina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Moksliškai pagrįsta, kad gyvenimo būdo pakeitimas ir rizikos faktorių sumažinimas sumažina tikimybę, kad atsiras, progresuos bei kliniškai pasireikš širdies ir kraujagyslių ligos“, – pasakojo gydytoja S.Solovjova.

Išvengti infarkto ar insulto galima modifikuojant šiuos rizikos veiksnius.


Metabolinis sindromas – kas tai?

Pastaruoju metu nuolat minimas metabolinis sindromas yra visuma komponentų, didinančių riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei cukriniu diabetu. Šių komponentų yra penki. Vienas jų – centrinis, arba pilvinis nutukimas, kai vyro juosmens apimtis yra didesnė negu 120 cm, o moterų – didesnė negu 80 cm.

Dar vienas komponentas – padidėjęs kraujo spaudimas iki 130/85 mmHg ir daugiau. Sergant arterine hipertenzija kraujospūdį rekomenduojama matuoti, sekti ir registruoti kasdien – rytą ir vakare.
Kitas metabolinio sindromo komponentas – trigliceridų, tai yra – riebalų, koncentracijos padidėjimas kraujyje, kai jų yra daugiau negu 1,7 milimolių litre (mmol/l).

Ketvirtasis komponentas – sumažėjęs DTL, taip vadinamo „gerojo“ cholesterolio kiekis, kai vyrams jis yra mažesnis nei 1,03 mmol/l, o moterims – mažesnis negu 1,29 mmol/l.

Paskutinis komponentas – padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje nevalgius, kai jis yra didesnis negu 6,1 mmol/l, arba pirmą kartą nustatytas cukrinis diabetas.

„Jeigu pasitvirtina bent trys iš penkių išvardintų komponentų, žmogui diagnozuojamas metabolinis sindromas“, – pasakojo gydytoja.


Papildai – nebūtini

„Kardiolitos“ gydytoja S.Solovjova patarė visada atkreipti dėmesį į tai, ką valgome ir stengtis sumažinti riebalų kiekį maiste.

„Reikėtų rinktis maisto produktus be matomų riebalų, pavyzdžiui, liesą mėsą – paukštieną, triušieną, liesus pieno produktus. Patartina vengti riebių padažų, riebaluose paruoštų patiekalų. Patiekalai turėtų būti ruošiami verdant arba troškinant. Svarbu valgyti maisto, turinčio daug skaidulų: daržovių, vaisių, košių. Taip pat bent porą kartų per savaitę reikėtų nepamiršti valgyti žuvies. Cukraus ir druskos reikėtų vartoti kuo mažiau, ypač jeigu yra padidėjęs kraujo spaudimas, diagnozuotas cukrinis diabetas“, – sveikos mitybos taisykles priminė kardiologė.

Nors vis pasirodo žinių apie tai, kaip vieno ar kito produkto vartojimas padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, S.Solovjova sakė, kad šie teiginiai – abejotini.

„Kad obuoliai, česnakai, įvairūs papildai padeda sumažinti širdies ligų riziką, moksliškai nėra įrodyta. To nėra įrašyta nei Europos, nei Lietuvos kardiologų draugijos rekomendacijose. Atliktais tyrimais įrodyta, kad vadinamąjį „blogąjį“ cholesterolį, trigliceridų koncentraciją kraujyje padeda sumažinti omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys& ldquo;, – pasakojo gydytoja.

Norintiems turėti sveiką širdį rekomenduojama ir pajudėti, tik ne per daug intensyviai – didelis fizinis krūvis turi neigiamą poveikį širdžiai.

„Pagal visas Europos kardiologų rekomendacijas rekomenduojamas vidutinio sunkumo fizinis krūvis, kuris žmogui nesukeltų didelio diskomforto. Reikėtų sportuoti ne mažiau kaip po 30 minučių, bent penkis kartus per savaitę“, – patarė gydytoja.


Būtina mesti rūkyti

Ne mažiau negu riebus maistas ir pasyvus gyvenimo būdas širdžiai kenkia ir rūkymas – tiek aktyvus, tiek pasyvus.

„Visiškas rūkymo atsisakymas yra pats geriausias profilaktikos būdas. Netinka tiesiog sumažinti surūkomų cigarečių kiekį per dieną. Priklausomybės nuo nikotino gydymo metodų yra įvairių: nuo žmogaus savikontrolės, psichinės terapijos iki medikamentinio gydymo. Mesti rūkyti žmonės gali bandyti patys arba kreiptis į savo š eimos gydytojus. Lietuvoje yra specialūs kabinetai, kuriuose dirba priklausomybių ligų specialistai, galintys padėti pacientams mesti rūkyti, skirdami ne tik mokomąją medžiagą, bet ir gydymą vaistais“, – sakė gydytoja.

Rūkymas laikomas veiksniu, lemiančiu klastingos lėtinės arterijų sienelės ligos – aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą. Pasak kardiologės, pradines šios ligos stadijas labai sunku pastebėti. Todėl Lietuvoje vyksta prevencinė programa, finansuojama Sveikatos apsaugos ministerijos, pagal kurią vyrai, vyresni nei 40 metų, ir moterys, perkopusios 50 metų, kviečiami pas kardiologus, kad jie nustatytų kraujagyslių standumą, atliktų krūvio mėginius ir laiku pastebėtų aterosklerozės pradžią bei sustabdytų šios ligos progresavimą tuo mažindami širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką.

Į kardiologus derėtų kreiptis ir atsiradus oro trūkumui – iš pradžių fizinio krūvio metu, vėliau – ir esant ramybės būsenoje, pajutus nemalonų spaudžiantį, diegiantį skausmą krūtinėje, ypač pajudėjus, kuris gali plisti į nugarą. Dar vienas požymis – širdies permušimai, taip pat – padažnėjęs širdies plakimas, iki tol nepasireikšdavęs galvos svaigimas, praeinantis sąmonės užtemimas. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į rankų bei kojų tirpimą, blauzdų skausmus. Visa tai gali liudyti apie nesveiką širdį ir kraujagyslių ligas.

 

Giedrė Balčiūtė, www.lrytas.lt, 2014 m. gegužė

 

Registracija ir išsamesnė informacija konsultacijoms:

tel. (8 5) 2390 500

arba internetu

 

Informacija apie operacijas:

tel. (8 5) 2390 584

Vilnius