Iš viso rezultatų:
Pagrindinis

Skydliaukė gali išmušti organizmą iš vėžių

Dažnai ryšį tarp įvairių bei, atrodytų, nesusiejamų sveikatos problemų gali pastebėti tik endokrinologas. Skydliaukės gaminami hormonai daro didžiulę įtaką mūsų širdies, kepenų, inkstų, smegenų ir kitų organų darbui, todėl ir negalavimai gali pasireikšti įvairiai.

„Keletą mėnesių bandau išsiaiškinti, kodėl jaučiuosi lyg nesava – dažnai daužosi širdis, tarsi be priežasties išpila prakaitas, greitai pavargstu. Nors valgau kaip įprasta, svoris pastebimai krenta. Lankiausi pas šeimos gydytoją, kardiologą, dietologą, tačiau viskas veltui – kartais atrodo, kad medikai sugeba tik siuntinėti pacientus vieni pas kitus, bet ne ieškoti ligos priežasties“, - rašo laikraščio skaitytoja Rasa iš Kupiškio, Panevėžio rajono.

Atsako privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja endokrinologė dr. Agnė Abraitienė.

Jūsų minėtus simptomus gali sukelti sutrikusi skydliaukės veikla. Dažnai ryšį tarp įvairių bei, atrodytų, nesusiejamų sveikatos problemų gali pastebėti tik endokrinologas. Skydliaukės gaminami hormonai daro didžiulę įtaką mūsų širdies, kepenų, inkstų, smegenų ir kitų organų darbui, todėl ir negalavimai gali pasireikšti įvairiai.

Jūsų minimus simptomus gali sukelti skydliaukės suaktyvėjimas. Be aprašytų simptomų, gali atsirasti jautrumas, dirglumas, kūno drebulys, sumažėti fizinio krūvio toleravimas. Kai skydliaukė gamina per daug hormonų, tampa sunku susikaupti, atlikti įprastines užduotis. Sulėtėjusios skydliaukės veiklos požymiai yra šiek tiek kitokie – vangumas, mieguistumas, sausa oda, svorio augimas, vidurių užkietėjimas, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, rytais paburkęs veidas.

Skydliaukės sutrikimai, ypač skydliaukės veiklos sulėtėjimas, ndažniausiai vystosi labai lėtai, ligos pradžioje žmogus jaučiasi sveikas ir skydliaukėje vykstančių pakitimų nepajaučia tol, kol šie neįsisenėja. Dėl šios priežasties net ir sveikiems asmenims nuo 35 metų amžiaus rekomenduojama profilaktiškai atlikti skydliaukės hormonų tyrimus kas penkerius metus. Ypač svarbu pasitikrinti tiems, kurių šeimoje skydliaukės ligomis serga ar sirgo artimi giminaičiai. Skydliaukės sutrikimus taip pat gali nulemti ilgalaikis stresas, įtemptas darbas ar jodo stygius.

Pagal statistiką, beveik trečdalis suaugusiųjų turi skydliaukės mazgus. Dažniausiai jie būna gėrybiniai, ir ligos pradžioje jokių simptomų nesukelia. Vis dėlto net ir besimptominis darinys kartais gali būti piktybinis.

Mazgai, kurie sukelia simptomus ir sparčiai didėja, turėtų būti nedelsiant ištiriami – didelė dalis tokių mazgų būna piktybiniai. Jeigu mazgai dideli, kartais jaučiamas skausmas kakle, gali atsirasti dusulys ir rijimo sutrikimai. Kartais ligonis pats užčiuopia mazgą kaklo priekinėje dalyje, pamato padidėjusią kaklo apimtį. Tokiais atvejais vertėtų nedelsiant kreiptis į endokrinologą.
Dažniausiai skydliaukės mazgai diagnozuojami profilaktinio patikrinimo metu – po kaklo apčiuopos ir tyrimo echoskopu. Įtartinus mazgus skydliaukėje būtina nuodugniai ištirti. Naudojantis echoskopu, gydytojas adata įduria į skydliaukės mazgą ir švirkštu ištraukia ląstelių mėginį tyrimams. Skydliaukės mazgo punkcija leidžia anksti diagnozuoti piktybinius skydliaukės navikus, ir laiku, kol liga dar neišplitusi, paskirti tinkamą gydymą.
 
„Valstiečių laikraštis“, 2012 sausis