Iš viso rezultatų:
Pagrindinis
Vilnius

Dirglioji šlapimo pūslė pažįstama vyrams, bet dažnesnė moterims

Dažnas noras šlapintis, šlapimo nelaikymas – ne taip retai pasitaikantys sveikatos sutrikimai. Nors jie dažniau kamuoja moteris, pažįstami ir vyrams. Galvojate, tai paprasčiausias šlapimo pūslės uždegimas? Galbūt, tačiau šio neišgydžius galutinai, užsiimant neefektyvia savigyda papildais, būklė tampa kur kas rimtesnė. Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, dirglioji šlapimo  pūslė visame pasaulyje diagnozuojama maždaug nuo 50 iki 100 milijonų žmonių.

Svarbu atskirti nuo uždegimo

„Dirglios šlapimo pūslės pagrindiniai simptomai – dažnas, imperatyvus noras šlapintis. Pasišlapinama nedideliu skysčio kiekiu, dažniausiai be skausmo, tačiau procesas gali būti ir skausmingas. Pasitaiko, kai pasireiškia ir šlapimo nelaikymas, bet tai nėra būtinos sąlygos“, – sveikatos sutrikimo simptomus vardija „Kardiolitos“ klinikų gydytojas urologas Martynas Manikas.

Rizikos veiksniai šiam susirgimui, kaip ir daugeliui kitų, yra gyvenimo būdas, t. y. netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, dažnai pasikartojantys šlapimo pūslės uždegimai. Taip pat pakitimai, susiję su amžiumi.

Šlapimo pūslės raumens dirglumas yra siejamas su pačios  šlapimo  pūslės  pažeidimu  ar  jos  veiklą  reguliuojančios  centrinės  bei  periferinės  nervų  sistemos sutrikimais. Jei tai susiję su šlapimo pūsle, tai paprastai iš pradžių atsiranda cistitas – šlapimo pūslės uždegimas, kuris pažeidžia pūslę. „Jei cistitas yra tinkamai neišgydomas – nnesikreipiama į gydytojus, o gydomasi savais metodais – uždegimas perauga į lėtinį, kuris linkęs kartotis. Esant nuolat pasikartojančiam uždegimui pažeidžiama šlapimo pūslės gleivinės sienelė, kurioje yra nervų. Tuomet šie nuolat dirginami, pati pūslė negali pakankamai atsiplaiduoti, išsiplėsti tiek, kiek anksčiau, nes esant dirgliai pūslei, ji ir yra įsitempus. Ši būklė ir yra vadinama dirgliąja pūsle“, – paaiškina specialistas.

Pirmiausia, pradedant šį susirgimą gydyti, reikia atmesti infekcijos buvimą, mat tiek pūslės uždegimas, tiek dirglioji pūslė turi panašius simptomus, todėl svarbu šių būklių nesupainioti.

Išskirtinės diagnostikos galimybės

Dirgliąją pūslę diagnozuoti galima pasitelkus ligonio simptomų išsiaiškinimą, šlapimo tyrimus, echoskopiją, tačiau objektyviausi šiuo atveju yra urodinaminiai tyrimai. Jų metu tiksliai nustatomi nevalingi tu& nscaron;tinamojo šlapimo pūslės raumens –  detruzoriaus – susitraukimai,  šlapimo  pūslės  talpa.  Nesant tokiai diagnostikos galimybei  apie  pūslės raumens  susitraukimus  spręsti galima netiesiogiai, tik pagal juos rodančius simptomus, todėl atsiranda  tikimybė susirgimą diagnozuoti netiksliai.

„Urodinaminiai tyrimai yra vienintelis objektyvizuojantis veiksnys dirgliosios pūslės diagnostikai. Tyrimo metu, atliekant cistometriją, leidžiame vandenį į šlapimo pūslę ir stebime, ar ši nėra nepaslanki. Jei tai pasitvirtina – diagnozė aiški. Tiesa, tyrimas yra invazinis, mat kateteris yra kišamas į šlapimo pūslę. Ši procedūra yra gerai toleruojama, nereikalingas specialus pasiruošimas, žmogus gali iškarto grįžti į darbą, arba savo įprastinę veiklą. Tačiau tokiu būdu objektyviausiai galime patikrinti, kokia pūslės talpa ir jos funkcinė būklė“, – sako gydytojas urologas M. Manikas. „Kardiolitos“ klinikos – viena iš nedaugelio įstaigų šalyje, galinčių pasiūlyti urodinaminius tyrimus.

Specialistas priduria, kad diagnozuojant dirgliąją pūslę svarbus ir šlapinimosi dienoraštis – paprastas, pastaruoju metu gal net kiek gydytojų pamirštas metodas, atsakantis į daugelį klausimų. Dvi tris paras reikia nurodyti ir būtinai matuoti išgertų skysčių ir šlapimo kiekį, dažnį. Toks paprastas stebėjimas padeda nustatyti ne tik simptomus, bet ir jų kitimą per parą, šlapimo pūslės talpą, skysčių vartojimo įpročius.

Gydymui ir profilaktikai – gyvenimo būdo korekcija

Dirglioji pūslė gydoma pradedant gyvenimo būdo keitimu, didesniu fiziniu krūviu, pratimais, stiprinančiais dubens raumenis. Kalbant apie dietą, reikėtų vengti kofeino ir taninų. Šios priemonės veikia ir norint išvengti tokio susirgimo. „Paprastai tariant, reikia ngerti mažiau kavos ir valgyti mažiau sūraus bei aštraus maisto. Taip pat reikėtų mankštinti pūslę, pavyzdžiui, žiūrint televizorių. Nori į tualetą šlapintis, bet dar šiek tiek palauki, palaikai. Toks pratimas leidžia padidinti pūslės talpą. Taip pat stiprinti dubens dugno raumenis padeda atliekami Kegelio pratimai. Jei visos išvardytos priemonės nepadeda, imamasi medikamentinio gydymo – vaistų, kurie užblokuoja šlapimo pūslės nervines galūnėles ir leidžia joms prikaupti daugiau šlapimo“, – paaiškina „Kardiolitos“ klinikų gydytojas urologas Martynas Manikas.

Tiesa, dėl dirgliosios pūslės profilaktikos galima ne tik koreguoti savo gyvenseną, stengtis išvengti arba susirgus išgydyti cistitus, bet kai kuriais atvejais vartoti ir tam tikrus preparatus. „Tai gali būti ne tik spanguolių, bet ir antirecidyviniai homeopatiniai vaistai“, – patikslina specialistas. Tačiau priduria, kad labai nsvarbu suprasti tai, jog profilaktika galima tik sveikam žmogui, o susirgus pirmiausia stotelė – gydytojo kabinetas.

„Kardiolitos“ klinikose konsultuoja, tiria ir gydo patyrę gydytojai urologai prof. habil. dr. Balys Dainys, dr. Aušra Černiauskienė, Paulius Bosas, Martynas Manikas, Algirdas Žalimas, Deimantas Šukys.
Užsiregistruoti gydytojų konsultacijoms galite:
tel. (8 5) 2390 500.

 

Vilnius