Iš viso rezultatų:
Pagrindinis

Jei dažniau valgysim košių, mažiau norėsime torto

Nebijokime per Velykas „padauginti" kiaušinių. Bet jei visą laiką norisi ko nors saldaus, galbūt per mažai valgote košių.

Velykos daugeliui neįsivaizduojamos be margučių, o kelis suvalgytus kiaušinius paprastai palydi ir gausios vaišės. Po jų noras vasarą atrodyti lieknesniam ir stipresniam mus nugena į sporto salę. Tačiau po treniruotės pirma, ką pastebime, tai ne dailesnis liemuo, o dar labiau išaugęs apetitas. Ko imtis, kad moralinė kova su šaldytuvo turiniu netaptų slogia kasdienybe?
 
Mitybos įpročiai formuojami vaikystėje

„Persivalgyti nepatartina niekada – tai tinka ir Velykoms. Vis dėlto švenčių metu reikia džiaugtis įvairiais dalykais, o ne savo kąsnius skaičiuoti. Kiaušinių tą dieną taip pat galima suvalgyti daugiau nei vieną. Viskas, kas yra laikoma maistu, negali pakenkti, jeigu vartojama saikingais kiekiais“, - įpročio per šventes kiek labiau papildyti skrandžius nesmerkia privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė, kasdienybėje vis dėlto patarianti laikytis tinkamo valgymo režimo.

Pasak gydytojos, dažnai dieta yra suvokiama per siaurai – tik kaip suvalgomo maisto kiekio ribojimas. „Dieta yra žmogaus suvartojamo maisto visuma ir tam tikras maitinimosi režimas. Aš tai pavadinčiau individualia maitinimosi kultūra, valgymo planu“, - aiškino gydytoja dietologė.
Labai svarbų vaidmenį formuojant teisingus mūsų maitinimosi įpročius atlieka tėvai. Vaikai kopijuoja tėvų elgesį, o vaikystėje įdiegti valgymo įpročiai paprastai išlieka visą gyvenimą. Gydytojos dietologės L. Viniarskaitės teigimu, tėvai privalo rodyti tinkamą pavyzdį: negalima vaikui aiškinti apie valgymo reguliarumą ir tam tikro maisto poveikį sveikatai, o patiems valgyti bet ką, bet kaip ir bet kada.
 
Jeigu norite saldainių, galbūt nreikia košių

Apie dietologiją, maistą, tinkamą ir netinkamą maitinimąsi dabar yra daug lengvai prieinamos, bet dažnai prieštaringos informacijos, dėl to gimsta ir daugybė su mityba susijusių mitų. Vienas populiariausių – įsitikinimas, kad, atėjus pavasariui ir norint atrodyti dailiau, užtenka pradėti lankyti sporto klubą. „Žmonės mano, kad pradėję sportuoti galės valgyti, kiek tik nori, ką nori ir galės lengvai kontroliuoti savo kūno svorį.

Sportas yra labai svarbus ir nuo sveikos gyvensenos neatskiriamas dalykas, bet taip pat svarbus yra ir maitinimosi koregavimas pradėjus sportuoti. Sportuojant gali padidėti apetitas, dažnai į treniruotes einama vakarais, po darbo, kartais visą dieną nespėjus pavalgyti, o grįžus po jų prisivalgoma. Taip sportuojant trokštamo efekto nesulaukiama, tik išleidžiami pinigai ir dingsta motyvacija“, – netinkamą elgseną įvardijo privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė L. Viniarskaitė. Specialistė pataria sportuoti ne tik keičiantis sezonui: tai turi būti reguliarus, nenutrūkstamas ir malonumą teikiantis užsiėmimas.

Kitas, ypač tarp moterų dažnas mitas yra angliavandenių „siaubas“ figūrai. Bulvių, duonos, makaronų ir kitų daugiau angliavandenių turinčių produktų atsisakoma norint sulieknėti.

„Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad nuo tokio maisto storėjama. Sakyčiau, kad tai yra netiesa. Rupių miltų makaronai, ruginė duona, ypač praturtinta įvairiais grūdais, selėnomis, - tokių produktų mūsų racione turėtų būti iki 60 proc., jie turėtų būti valgomi ne vieną kartą per dieną. Šie produktai organizmui teikia judėjimui ir darbui reikalingą energiją. Kita vertus, reikia kreipti didesnį dėmesį į maisto kiekius ir kuo jį pagardiname. „Makaronai yra puikus patiekalas, tačiau žmogus, norintis sulieknėti, turėtų atsargiau rinktis pagardus prie jų. Padažai tikrai nėra draudžiami, tiesiog turėtų būti ne padažas su makaronais, o makaronai su padažu“, – sakė L. Viniarskaitė. Specialistė perspėjo, kad, kai organizmui trūksta angliavandenių, jis gali imti jų reikalauti, o tuomet atsiranda tikrai nelaukiamas saldumynų troškimas.
Kol netinkamas valgymas netapo ligos priežastimi

Manyti, kad gydytojo dietologo konsultacijos reikia tik norint netekti svorio, – dar vienas dažnas klaidingas įsitikinimas. Žmonės turėtų kreiptis į dietologus iškilus bet kokiems juos dominantiems klausimams dėl mitybos ar konkrečių maisto produktų vartojimo, taip pat ir sergant tam tikromis ligomis, kurių eigai ypač svarbus maitinimasis ir maisto produktų pasirinkimas.

„Nuo ligų, kurioms daro įtaką maistas, pradžios iki simptomų pasireiškimo gali praeiti daug laiko, dėl to geriau iškilus klausimams ar neaiškumams su specialistais konsultuotis iš anksto, neieškant informacijos patiems, kuri ne visuomet yra teisinga ir gali pridaryti daugiau žalos negu naudos. Yra įvairių ligų, kai gali reikėti riboti arba didinti tam tikrų maisto produktų vartojimą. Pavyzdžiui, kalbant apie padidintą kraujospūdį, reikėtų stebėti skysčių, druskos kiekio vartojimą; hipolaktazijos atveju racione reikėtų mažinti pieno produktus; turint alergijų, eliminuojami alergizuojantys maisto produktai ir panašiai“, – pasakojo gydytoja.

Gydytojai dietologai, įvertinę išsakomus paciento skundus ir įtardami, kad gali būti kitų organizmo veiklos, pavyzdžiui hormonų, skydliaukės veiklos, virškinimo ar kitų sistemų sutrikimų, žmogų nukreipia kitų gydytojų specialistų konsultacijoms. Turėdamas jų konsultacijų bei tyrimų rezultatus, gydytojas dietologas sudaro maitinimosi rekomendacijas, planą, su kuriuo ligos gydymas yra efektyvesnis. Siekiant kuo geresnio ligos gydymo efekto, labai svarbus įvairių sričių gydytojų bendradarbiavimas.

Gydytojai dietologai, pasitelkę bioelektrinio impedanso metodu paremtą kūno sudėties analizatorių, gali įvertinti, kokį kiekį žmogaus kūno svorio sudaro riebalinis, kokį – raumeninis, kaulinis audinys. Reikia atkreipti dėmesį, kad kūno masės indeksas gali ir nerodyti viršsvorio, tačiau riebalinio audinio gali būti per daug. Tokiu atveju irgi galima sakyti, kad žmogus yra nutukęs, - būtent riebalinis audinys daro žalą sveikatai.

„Per pastaruosius metus nutukusių žmonių Lietuvoje taip smarkiai nebedaugėja, o mūsų padėtis nėra tokia bloga, kaip, pavyzdžiui, Amerikoje, bet ši problema vis tik išlieka opi visoms amžiaus grupėms: nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žmonių“, – sakė specialistė.

Laikas režimui, ir laikas džiaugtis gyvenimu

Gydytoja dietologė L. Viniarskaitė pataria nuo mažumės vaikui formuoti tinkamus maitinimosi įpročius ir stengtis juos išlaikyti visą gyvenimą. Pasak jos, valgant reguliariai, skrandis geriau virškina ir įsisavina maistą, mažėja rizika sirgti skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais. Taip pat gydytoja įspėja, kad, nereikėtų vaikų skatinti ar atsidėkoti už gerą elgesį maistu, pavyzdžiui, saldumynais. Ateityje toks vaikas gali turėti nemažai sunkumų, kai norės sukontroliuoti savo kūno svorį.

Pradedantiems sportuoti gydytoja dietologė pataria dėl tinkamo maitinimosi taip pat kreiptis į specialistus, kad kuo greičiau būtų pasiektas norimas efektas.

O švenčių metu gydytoja linki prisiminti, kad maistas – tai ne tik kalorijos, energija, bet ir skanus malonumas, kurių turime ne tiek ir daug. Tačiau taip pat reikia nepamiršti, kad šventės – ne tik valgymas, todėl pasivaišinus reikėtų pasinaudoti puikia galimybe aplankyti galbūt seniai matytus brangius žmones, pasidžiaugti bundančia gamta.

moteris.lt, 2012 balandis