Iš viso rezultatų:
Pagrindinis
Vilnius

Suriebėjusios kepenys – nepastebima liga

Suriebėjusios kepenys yra plačiai paplitusi liga, apie kurią vis dar mažai kalbama. Dažnas žmogus tiki, kad kepenų riebėjimas yra vien piktnaudžiaujantiems alkoholiu būdinga liga ir nė neįtaria patys turintys šią bėdą. Kadangi kepenyse skausmo receptorių nėra, žmogus, kurio kepenys yra suriebėjusios gali ilgą laiką niekuo nesiskųsti, kol neprasideda sunkios komplikacijos.

Suriebėja ne vien dėl alkoholio

Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė sakė, kad yra dvi atskiros šios ligos grupės: viena – alkoholinis kepenų suriebėjimas, susijęs su pertekliniu alkoholio vartojimu.

Antra grupė, apie kurią vis dažniau imama kalbėti ir kuri darosi vis aktualesnė, yra nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga. Tai yra būklė, kai pacientas per daug alkoholio nevartoja, tačiau jam vis tiek diagnozuojamos suriebėjusios kepenys.

Labiausiai nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga gresia sergantiems metaboliniu sindromu, paprasčiau tariant, medžiagų apykaitos sutrikimu. Manoma, kad tai gali būti susiję su atsiradusiu atsparumu insulinui ir sutrikusia labai mažo tankio lipoproteinų gamyba.

„Sergant metaboliniu sindromu trinka riebalų apykaitos sistema ir todėl kepenyse pradeda kauptis trigliceridai, kurie lemia kepenų suriebėjimą“, – paaiškino I.Kildušienė.


Lemia ir nutukimas

Suriebėjusių kepenų liga yra labai npaplitusi ir, anot gydytojos, nors kol kas apie ją palyginti nedaug kalbama, ateityje ji gali kelti daug problemų.

„Šiuo metu tai yra dažniausia kepenų liga Vakarų Europoje ir tai yra susiję su metaboliniu sindromu. Tiesiog dabar mes gyvename laikotarpiu, kai labai daugėja nutukusių žmonių. Amerikiečių mokslininkų duomenimis, ištyrus pacientus, kuriems buvo taikytas chirurginis nutukimo gydymo būdas, 97 proc. žmonių, buvo nustatytas ir kepenų suriebėjimas, o šios ligos nulemtą kepenų uždegimą – steatohepatitą – turėjo beveik 37 proc. pacientų“, – pasakojo gydytoja I.Kildušienė.

Manoma, kad apie 20-40 proc. Vakarų Europos gyventojų kepenys yra suriebėjusios. Tiesa, šie žmonės nebūtinai suserga ir steatohepatitu.

Pagrindiniai nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos rizikos veiksniai yra nutukimas, cukrinis diabetas, riebalų apykaitos sutrikimas. Klinikinių tyrimų duomenimis, moteriškoji lytis nėra kepenų suriebėjimo nrizikos veiksnys, kaip buvo manyta anksčiau.


Simptomų nejaučia

Kaip minėta, dažnai pats žmogus nė nežino, kad jo kepenys yra suriebėjusios.

„Taip yra todėl, kad kepenys yra neskausmingas, skausmo receptorių neturintis organas. Taigi nėra jokių specifinių simptomų, susijusių su kepenų suriebėjimu. Todėl pacientas gali daug metų niekuo nesiskųsti, nors jo kepenys yra tyliai pažeidžiamos“, – įspėjo gydytoja.

Kartais pasitaiko nespecifinių kepenų suriebėjimo simptomų, kuriuos gali jausti ir pacientas. Tokie simptomai gali būti diskomfortas po dešiniuoju šonkaulių lanku, dažniausiai susijęs su kepenų padidėjimu, dėl ko dirginama išorinė kepenų kapsulė. Bet tai paprastai yra ne vien šiai ligai būdingas simptomas.

„Įprastai kepenų suriebėjimas nustatomas profilaktinio patikrinimo metu, atliekant ultragarsinį kepenų tyrimą. Tuomet gali būti atkreiptas dėmesys, kad yra kepenų suriebėjimo požymiai ir pacientas ntiriamas detaliau. Siekiant įvertinti, ar nėra kepenų uždegimo požymių, atliekamas kraujo tyrimas, vertinami kepenų fermentai. Dabar šeimos daktarai, žinodami šią ligą, pacientus, turinčius cholesterolio, riebalų apykaitos pokyčius, tikslingai tiria ir dėl kepenų suriebėjimo“, – apie tai, kaip nustatomas kepenų suriebėjimas, pasakojo I.Kildušienė.


Kepenys gali pasveikti

Kepenų suriebėjimas gali komplikuotis į kur kas grėsmingesnes ligas. Ilgainiui pacientui, kurio kepenys suriebėjusios, gali prasidėti steatohepatitas, o galų gale išsivystyti ir kepenų cirozė.

Gydytoja I.Kildušienė atkreipti dėmesį ir į tai, kad suriebėjusiose kepenyse dažniau vystosi kepenų vėžys.

Laimė, kepenų suriebėjimą galima sumažinti, laikantis mažiau riebalų turinčios dietos, mažinant alkoholio suvartojimą bei taikant tam tikrą fizinį krūvį, kurio metu naudojama iš riebalų gaunama energija. Kai kuriais atvejais skiriamas ir gydymas nmedikamentais.

Tiesa, dietos reikia laikytis ne bet kokios. Dėl tam tikrų kepenyse vykstančių procesų badauti negalima. Todėl mitybos režimą turėtų nustatyti dietologas.

„Kepenys yra toks organas, kuris sveiksta ir pasveiksta. Todėl, jeigu pacientas įdeda pastangų, gali tikėtis ir pasveikti“, – nuramino gydytoja I.Kildušienė.


Staigiai sulieknėti žalinga

Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė pasakojo, kad žmonėms, kurių kepenys yra suriebėjusios dėl per didelio alkoholio vartojimo, visų pirma reikėtų visiškai atsisakyti alkoholinių gėrimų. Alkoholio atsisakyti rekomenduojama ir tiems, kurių kepenys suriebėjo dėl kitų priežasčių.

Jeigu kepenys suriebėjo ne dėl alkoholio, visų pirma reikėtų sumažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį, padidinti fizinį aktyvumą ir tokiu būdu mažinti kūno svorį. Tačiau lieknėti reikėtų labai atsargiai.

„Jei svoris kristų per staigiai, būtų pasiektas atvirkščias negu tikimasi rezultatas ir kepenys dar labiau suriebėtų“, – įspėjo gydytoja L.Viniarskaitė.

Tam, kad kūno svoris mažėtų palaipsniui, dietą turėtų paskirti ir lieknėjimą kontroliuoti gydytojas dietologas. Per tris mėnesius gali būti numesta ne daugiau kaip 10 proc. esamo svorio ir ne daugiau kaip 0,5-1 kg per savaitę.


Riebaluose maisto geriau nekepti

„Vieningos nuomonės dėl to, kuri konkreti pagal maisto medžiagų sudėtį dieta gali greičiau padėti sumažinti kepenų suriebėjimą, nėra. Svarbu sumažinti bendrą kalorijų kiekį“, – teigė dietologė.  

Laikantis dietos reikėtų sumažinti sočiųjų riebalų rūgščių, tai yra, gyvūninės kilmės riebalų, esančių mėsoje, riebiuose pieno produktuose, suvartojimą. Juos reikėtų pakeisti augalinės kilmės riebalais – polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgštimis. Tokių riebalų yra aliejuose, sėklose, riešutuose, avokaduose.

Taip pat tiems, kurių kepenys suriebėjusios, reikėtų vengti trans-riebalų rūgščių. Jos susidaro termiškai apdorojant kai kuriuos riebalus, kitaip tariant, ruošiant maistą riebaluose, ypač jeigu tas pats aliejus naudojamas keletą kartų.

Žmonėms, kuriems diagnozuotas kepenų suriebėjimas, reikėtų riboti ir paprastųjų angliavandenių kiekį: vengti rafinuoto cukraus, saldumynų, saldžių gėrimų, taip pat bulvių, ypač keptų riebaluose, išvalytų baltųjų ryžių.

Tuo tarpu sudėtinių angliavandenių, tokių, kaip pilno grūdo duona, įvairios kruopos, daržovės, turėtų būti pakankamai.  Tai taip pat yra puikus maistinių skaidulų, kurios padeda gydyti kepenis, šaltinis. Maistinių skaidulų dietoje taip pat turėtų būti didesnis kiekis.


Naudinga žuvis ir riešutai

Tiems, kurių kepenys suriebėjusios, svarbūs yra antioksidantai, ypač selenas ir vitaminas E. Jų abiejų yra graikiškuose, braziliš kuose ir kituose riešutuose, jūros gėrybėse, žuvyje. Taip pat seleno yra grūdų duonoje, grybuose, o vitamino E – sėklose, avokaduose, brokoliuose.

Įrodyta, kad trigliceridų, arba, paprasčiau tariant, cholesterolio, kiekį kraujyje padeda sumažinti Omega-3 riebalų rūgštys. Jų daugiausiai yra riebioje žuvyje ir aliejuose, pavyzdžiui, linų sėmenų, rapsų, taip pat riešutuose ir sėklose: linų sėmenų, ispaniškojo šalavijo.


Svarbu judėti

Ne mažiau svarbus yra ir adekvatus fizinis aktyvumas. Vidutinio intensyvumo sportui reikėtų po 15-20 min. kasdien arba  po 30-60 min. bent tris-keturis kartus per savaitę.

Kaip sakė L.Viniarskaitė,  sportas tinka bet koks. Svarbiausia, kad žmogus sportuotų reguliariai ir iki suprakaitavimo.

„Įrodyta, kad tinkamas fizinis aktyvumas labai padeda sumažinti svorį ir padidina gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tą stebiu ir savo praktikoje“, – pasakojo dietologė.

Laikantis nustatyto dietos ir fizinio aktyvumo režimo, jau po pusantro mėnesio galima pastebėti svorio mažėjimą, o po trijų mėnesių – ir riebalų pokyčius kraujyje.

 

Giedrė Balčiūtė, lrytas.lt

Vilnius