Iš viso rezultatų:
Pagrindinis

Koronarografija

Kaina
0 Eur

Paslaugos kaina gali skirtis priklausomai nuo paslaugą teikiančio gydytojo.

Koronarografija – paslauga, kurią teikia Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų centras.

Pateikiame išsamią informaciją apie šios paslaugos kainą, šią paslaugą teikiančius gydytojus ir jų profesinę patirtį (norime atkreipti dėmesį, kad paslaugos kaina gali skirtis priklausomai nuo paslaugą teikiančio gydytojo).

Jei norite užsiregistruoti koronarografijos tyrimui, skambinkite telefonu (8 5) 2390 500 arba užpildykite elektroninę registracijos formą.

Dėl jums reikalingų medicininių paslaugų rekomenduojame pasikonsultuoti su Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytojais.

Truputis istorijos
 
Jau 1844 m. Claude Bernard atliko pirmąją širdies kateterizavimo procedūrą įkišdamas kateterį į abu arklio skilvelius. Jis buvo pirmasis, moksliškai tyręs gyvos širdies fiziologiją ir paskatinęs šiuolaikinės intervencinės kardiologijos atsiradimą.

1929 m. Vokietijoje jaunas chirurgo asistentas Werner Forssmann tapo pirmuoju, įvedusiu kateterį į gyvo žmogaus širdį – savo paties širdį. Jis įstūmė kateterį į savo dešinįjį skilvelį operacinėje ir neišsitraukdamas kateterio nukeliavo į rentgeno skyrių kitame ligoninės aukšte, norėdamas įamžinti savo žygdarbį. Jo pastangos nebuvo paskatintos kolegų tuo metu, tačiau 1956 m. jam buvo suteikta medicinos Nobelio premija už invazinės kardiologijos pradėjimą.

Lietuvoje invazinę kardiologiją plėtojo dr. Eugenijus Kosinskas. Jo dėka nuo 1971 m. buvo atliekama selektyvioji koronarografija, Lietuvoje pradėjo veikti intrakardinių tyrimų kabinetai. Lietuvoje sergamumas išemine širdies liga yra didesnis nei daugelyje Europos šalių, todėl pastaraisiais metais mūsų šalyje atliekama vis daugiau intervencinės kardiologijos-angiologijos procedūrų.

Širdies vainikinių arterijų vaizdavimas rentgenu (koronarografija) tebėra pagrindinis vainikinių arterijų anatomijos nustatymo, ligų diagnozavimo bei gydymo parinkimo metodas.
 
Kada ir kodėl siūloma atlikti koronarografiją?
 
Širdies kateterizavimas ir angiografija atliekami norint diagnozuoti daugybę ligų bei parinkti gydymo taktiką. Kaip ir kiekviena invazinė procedūra, ši irgi gali būti susijusi su svarbiomis komplikacijomis. Jei Jūsų kardiologas rekomenduoja Jums atlikti koronarografiją, jis tą daro kruopščiai pasvėręs galimą naudą bei riziką Jūsų sveikatai.

Dažniausi koronarografijos atlikimo tikslai:

  • vainikinių kraujagyslių ligos sunkumui įvertinti ir širdies skilvelių funkcijai įvertinti;
  • įvairių širdies vožtuvų ir raumens ligų sunkumui įvertinti siekiant parinkti tinkamą chirurginį gydymą;
  • norint patvirtinti ir papildyti neinvazinių tyrimų duomenis;
  • norint patvirtinti diagnozę pacientams, kurių kiti širdies ligos simptomai yra klaidinantys.

Vienintelė situacija, kuomet koronarografijos negalima atlikti yra paciento nesutikimas procedūrai. Žinoma, potencialios naudos ir rizikos santykis visada kruopščiai įvertinamas ir kai kuriais atvejais koronarografiją yra rekomenduojama atidėti arba jos visai neatlikti. Žemiau išvardintos būklės ir ligos, apie kurias privalote pranešti savo kardiologui prieš koronarografiją, nes jos padidina komplikacijų pavojų:

  •     arterinio kraujo spaudimo padidėjimas;
  •     širdies ritmo sutrikimai;
  •     galvos smegenų insultas ir priešinsultinės būklės;
  •     mažakraujystė;
  •     kraujavimas iš virškinamojo trakto, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė;
  •     alergija radiokontrastiniam preparatui (ypač jodui) ir kitiems vaistams;
  •     inkstų funkcijos nepakankamumas;
  •     širdies nepakankamumas (kai dėl dusulio negalite gulėti be pagalvės);
  •     infekcinė liga ar karščiavimas dėl kitos priežasties;
  •     kraujo mikroelementų disbalansas (pvz., kalio sumažėjimas);
  •     stiprus kraujo krešėjimo sutrikimas;
  •     jei vartojate krešumą mažinančius vaistus;
  •     jei sergate cukriniu diabetu;
  •     jei turėjote opų dėl galūnių kraujotakos nepakankamumo ar kitų priežasčių.

Dauguma šių rizikos faktorių gali būti pašalinti prieš procedūrą ir taip sumažinta jos rizika.
 
 Kaip pasiruošti koronarografijai?
 
Su savo kardiologu aptarkite procedūros riziką ir naudą. Užduokite jam visus rūpimus klausimus ir papasakokite apie visas būkles ir ligas, kurios, Jūsų nuomone, gali turėti reikšmės atliekant procedūrą.

Ne daugiau kaip likus 1 savaitei iki procedūros Jums turi būti atlikti reikiami tyrimai. Jei atvyksite be tyrimų, juos prieš procedūrą už papildomą mokestį bus galima atlikti „Kardiolitoje“.

 Būtini tyrimai prieš koronarografiją:

  •     bendras kraujo tyrimas;
  •     kraujo grupės (ABO ir Rh) nustatymas;
  •     kraujo krešumo tyrimas (SPA ir INR);
  •     inkstų funkcijos tyrimas (kreatininas);
  •     kalio kiekio kraujyje tyrimas;
  •     gliukozės tyrimas;
  •     elektrokardiograma;
  •     echokardioskopija (širdies echoskopija).

Taip pat, priklausomai nuo Jūsų sveikatos būklės, Jums gali būti rekomenduoti ir kiti tyrimai.

Jei turite negalią, alergiją, specifinių valgymo ar patogumo poreikių, praneškite apie juos Jus registruojančiam vadybininkui – mes siekiame, kad Jūsų viešnagė mūsų klinikoje būtų kiek galima malonesnė.
 
Koronarografijos diena

Atvykdami atlikti koronarografijos Jūs galite gerti skysčių ir lengvai užkąsti ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki procedūros.
 
Atvykdami į "Kardiolitos" klinikas Jūs turite su savimi turėti:

  •     gydytojo siuntimą koronarografijai atlikti;
  •     informaciją apie prieš procedūrą Jums atliktus tyrimus ir jų rezultatus;
  •     asmens dokumentą;
  •     šlepetes, aprangą (sportinį kostiumą/chalatą), asmens higienos priemones (rankšluosčiai duodami stacionare).

Atvykti į "Kardiolitos" klinikas Jūs turite kuo punktualiau. Jei atvyksite pernelyg anksti, Jums gali būti neparuošta palata. Jei atvyksite vėluodami ir pasirodys, kad Jus reikia papildomai paruošti procedūrai, koronarografija gali būti atidėta.
Atvykus į ligoninę Jums reikės pasirašyti paciento gydymo sutartį. Kiekvienam pacientui yra priskirtas asmeninis vadybininkas, kuris prireikus padės išspręsti iškilusias problemas.
Palatoje Jus apžiūrės gydytojas kardiologas, įvertins Jūsų būklę bei tyrimų rezultatus. Esant reikalui, Jums gali būti pasiūlyta atlikti kai kuriuos papildomus tyrimus (už juos mokama atskirai). Esant reikalui, Jums gali būti paskirti medikamentai procedūros rizikai sumažinti. Jei bijote procedūros ar labai nerimaujate – pasakykite apie tai gydytojui.
Į operacinę, kur bus atliekama procedūra, Jus palydės mūsų slaugytoja. Koronarografija, jei neiškils nenumatytų aplinkybių, Jums bus atlikta tą pačią dieną, maždaug po 3-6 valandų Jums atvykus į ligoninę.
 
Procedūros atlikimas
 
Koronarografijos atliekamos specialioje operacinėje, kurioje yra moderni širdies kateterizavimui skirta rentgeno įranga.

Koronarografijos procedūra atliekama per žasto arba šlaunies arteriją taikant vietinę nejautrą. Vienoje iš šių vietų (dezinfekavus ir nuskausminus) įstumiamas specialus kelių milimetrų skersmens kateteris (zondas), kuris arterijų spindžiu nukeliauja iki Jūsų širdies. Per kateterį suleidžiama kontrastinės medžiagos ir specialaus rentgeno pagalba apžiūrimos reikiamos vietos, tiksliai įvertinama širdies kraujagyslių būklė, išmatuojami kraujo tėkmės parametrai tose vietose. Ištraukus kateterį, kad būtų išvengta kraujavimo, ant rankos punkcijos vietos uždedamas spaudžiamasis tvarstis, o ant kojos ― svoris 4–6 valandoms arba kojos punkcijos vieta uždaroma specialiu įtaisu. Dėl to po procedūros Jums reiks kurį laiką pagulėti. Rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių, kad iš organizmo išsivalytų rentgeno kontrastinė medžiaga.

Priklausomai nuo Jūsų ligos pobūdžio ir sunkumo, koronarografijos procedūra gali trukti nuo 30 minučių iki 2 val. Atliekant ilgas ir sudėtingas procedūras tenka panaudoti kelis (daugiau nei 2) širdies kateterius ir daug rentgeno kontrastinės medžiagos.
 
 

Komplikacijos

Bendras komplikacijų koronarografijos metu dažnis nesiekia 2 procentų. Žemiau aprašytos galimos koronarografijos komplikacijos ir jų pasitaikymo dažnis. Priklausomai nuo Jūsų ligos ir jos sunkumo, Jūs galite turėti šiek tiek didesnę ar mažesnę riziką šioms komplikacijoms. Aptarkite procedūros riziką su savo kardiologu. Jei Jums atliekama procedūra komplikuosis, Jums gali reikėti atlikti papildomus tyrimus, procedūras ar ilgiau pabūti ligoninėje. Šios papildomos paslaugos neįeina į standartinės koronarografijos kainą.

 

Hipotenzija

Trumpalaikis arterinio kraujo spaudimo sumažėjimas pasitaiko kai koronarografijos metu naudojama daug kontrasto (kai procedūra užsitęsia). Dažniausiai ši būklė nereikalauja jokio papildomo gydymo.

 

Širdies nepakankamumas

Dėl osmotinių kontrasto ir lašinamų skysčių savybių gali atsirasti širdies nepakankamumo reiškinių. Ši komplikacija dažniausiai pasireiškia pacientams su labai pakenktu kairiuoju širdies skilveliu. Dėl šios komplikacijos gali tekti nutraukti koronarografijos atlikimą. Ši būklė gydoma deguonimi ir vaistais.

 

Krūtinės skausmas

Dalis pacientų yra jautrūs kraujagysles plečiančiam kontrastinės medžiagos poveikiui ir jaučia nedidelius krūtinės skausmus procedūros metu. Tokia būklė nepavojinga. Pacientai, kuriems sutrikusi širdies kraujotaka, gali jausti stiprius krūtinės skausmus dėl kurių gali reikti skirti papildomų vaistų.

 

Širdies ritmo sutrikimai

Nedideli širdies ritmo sutrikimai koronarografijos metu yra gana dažni ir paprastai praeina po procedūros be papildomo gydymo. Smarkiai sutrikus širdies ritmui Jums gali reikėti atlikti defibriliaciją elektros impulsu.

 

Mirtis

Pacientų mirtingumas širdies kateterizavimo procedūrų metu mažėja kiekvienais metais pastaruosius 15 metų. Tikimybė numirti koronarografijos procedūros metu šiuo metu yra apie 0.08% (vienas iš 1250 pacientų). Didesnę riziką mirti procedūros metu turi vyresni nei 60 metų amžiaus ar jaunesni nei 1 metų amžiaus pacientai. Pacientai, kurių širdies funkcija vertinama Niujorko širdies asociacijos (NYHA) IV klase turi bemaž 10 kartų didesnę riziką mirti procedūros metu nei NYHA I ir NYHA II pacientai. Didesnę riziką mirti procedūros metu turi ir tie pacientai, kurių kairiojo skilvelio išvarymo frakcija yra mažesnė nei 30 procentų.

 

Miokardo infarktas

Rizika įvykti miokardo infarktui koronarografijos metu yra mažiau nei 0.03% (vienam iš 3400 pacientų). Pacientams su padidinta miokardo infarkto rizika procedūros metu nuolat registruojama elektrokardiograma ir kartotinai tiriami širdies fermentų pokyčiai.

 

Galvos smegenų insultas

Nors rizika susirgti galvos smegenų insultu koronarografijos metu buvo net 0.23% 1973 metais, tačiau dabar ji tesiekia 0.06% (vienam iš 1700 pacientų). Daliai pacientų dėl kontrastinės medžiagos savybių būna trumpalaikių neurologinių simptomų. Būtinai praneškite gydytojui jei procedūros metu arba po jos pajusite neįprastų reiškinių.

 

Infekcija

Širdies kateterizavimas yra sterili procedūra, tačiau net ir labai saugantis kateterio įvedimo vietos infekcija pasitaiko 0.06% (vienam iš 1700 pacientų). Būtinai praneškite gydytojui jei Jums protezuotos klubinės kraujagyslės – šie protezai padidina infekcijos riziką.

 

Alerginės reakcijos

Alerginės reakcijos koronarografijos metu gali kilti dėl nuskausminimui naudojamų vaistų, kontrastinės medžiagos ar kontakto su guminiais prietaisais. Šios reakcijos pasitaiko maždaug vienam iš šimto pacientų ir dažniausiai praeina savaime. Praneškite gydytojui jei kada nors esate turėję alerginių reakcijų. Jų galima išvengti prieš procedūrą naudojant tam tikrus vaistus.

 

Inkstų funkcijos sutrikimas

Dėl kontrastinės medžiagos naudojimo procedūros metu 5% (vienam iš 20) pacientų sutrinka inkstų veikla. Dažniausiai tai yra nedidelis, jokių jaučiamų simptomų nesukeliantis inkstų funkcijos sutrikimas, kuris prasideda 2-3 dienos po procedūros ir trunka iki savaitės. Tik vienam iš šimto tokių pacientų prireikia gydymo. Jei Jūsų inkstų veikla kada nors buvo sutrikusi, praneškite apie tai gydytojui.

 

Kraujavimas

Kraujavimas kateterio įvedimo vietoje yra dažniausia komplikacija po koronarografijos. Po procedūros kirkšnyje jums gali atsirasti mėlynė. Daugumoje atvejų jokio gydymo nereikia. Jei mėlynė labai didelė ir plečiasi, o Jūs jaučiate neįprastą silpnumą, praneškite apie tai gydytojui.

 

Po procedūros
 
Po procedūros Jums reikės 4-6 valandas pagulėti su spaudžiamuoju tvarsčiu. Tai leidžia išvengti ir sumažinti kraujavimą kateterio įvedimo vietoje, todėl būkite kantrūs.
Palatoje Jus aplankys gydytojas kardiologas, supažindins su procedūros rezultatais ir pasiūlys tolesnio gydymo planą. Jei pasirinksite tolesnį gydymą "Kardiolitos" klinikose, su Jumis bus suderintos gydymo sąlygos.
Po procedūros ar gydymo vykdami namo, pasirūpinkite, kad Jums nereiktų vairuoti.
 
„Kardiolitos“ klinikose naujausios kartos angiografu „Philips“ širdies kraujagyslių tyrimas (koronarografija) atliekamas nemokamai.

 

Registracija ir išsamesnė informacija:

tel. (8 5) 2390 531, mob. tel. 8 615 99313 pirmadienį-ketvirtadienį 7.30-16.30 val., penktadienį 7.30-15.00 val.;

tel. (8 5) 2390 500 pirmadienį - ketvirtadienį 7.00-21.00 val., penktadienį 7.00-20.00 val., šeštadienį 9.00-15.00 val.

Paslaugą teikiantys gydytojai